Kaip man jaustis laimingai šeimoje, kai vyras nepadeda

 (30)
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Esam keturių asmenų šeima – aš, vyras ir du darželinukai vaikai. Atrodytų, turiu tai, ko norėjau: šeima, vaikai, vyras... Bet nesijaučiu laiminga ir nežinau ką daryti, kad tokia jausčiausi.

Vyras daug dirba, grįžta vėlai, visada pavargęs. Jo dėmesio nei aš, nei vaikai beveik negauname. Suprantu, kad jis daug dirba, po darbo dar rūpinasi mūsų namo statybom, bet aš taip pat esu žmogus ir taip pat daug dirbu, o po darbo dar turiu rūpintis šeima ir jo pagalbos niekada nesulaukiu. Net kai rytais vėluoju suruošti berniukus į darželį, jis vietoj to, kad padėtų, pareiškia, kad anksčiau keltis reikėjo.

Kaip man jaustis laimingai, kai vyras visiškai nepadeda auginant vaikus? Negi vaikai tik mano? Negi manęs nereikia suprasti? Pati jaučiu, kad nuolat esu pikta, nepatenkinta. Tas pyktis dažnai prasiveržia, tada pradedu dėl visko priekaištauti – kad nepadeda, kad nebūna su šeima, kad nemyli mūsų. Kartais pasakau, kad nenoriu nieko, nei namo, nei jo – nieko, nes nejaučiu, kad turėčiau vyrą.

O tuomet jis dar labiau supyksta, kad aš ant jo pykstu. Abu nekalbam keletą dienų. Tas nekalbėjimas dar labiau mane slegia. Jaučiuosi tokia vieniša ir niekam nereikalinga. Su vaikais irgi kažkas darosi, nes jie taip pat dažnai ožiuojasi, isterikuoja, neklauso. Gal jie kenčia, nes šeimoje nėra laimės? Bet ar aš viena esu atsakinga už jų laimę?

Kartais savaitgalį suplanuoju kartu ką nors nuveikti, bet tas laikas taip pat neteikia džiaugsmo, nes visada atsitinka kas nors, kas sugadina nuotaiką. Jaučiuosi beviltiškai pavargus nuo visko. Ką man daryti, kad taip nebūtų? Gal aš turiu išlaukti, kol vyras pastatys namą, užaugs vaikai ir tada viskas išsispręs? Noriu Jūsų patarimo. Būsiu dėkinga už bet kokį atsakymą, kad tik suprasčiau ką daryti, kad šeimoje būčiau laiminga, kad vyras padėtų ir norėtų daugiau laiko praleisti su mumis.

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Pirmas atsakymas, kurį išgirdau mintyse perskaičius jūsų istoriją – IŠMOKTI MYLĖTI. Save... savo gyvenimą... savo vyrą. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, bet meilė išties daro stebuklus. Pabandysiu tai paaiškinti.

Pradėkim tuo to, kas yra laimė. Laimė – tai būsena. Proto būsena, kuri nepriklauso nuo aplinkybių. Tai priklauso tik nuo jūsų mąstymo ir požiūrio į aplinkybes. Jūs niekada nesijausite laiminga, jei savo laimę siesite su aplinkybėmis ir kitų žmonių elgesiu su jumis. Aplinkybės gali suteikti momentinį efektą: džiaugsmą, poilsį, atsipalaidavimą, pasimėgavimą, bet tikrai ne laimės būseną. Žmogus, kuris neprisiima atsakomybės už savo laimę, tampa priklausomu nuo aplinkybių ir kitų žmonių. Tai reiškia, kad jis nepriklauso sau ir nuo savęs. Tai lyg būti kažkieno daiktu ir tikėtis, kad su tavim bus pasielgta deramai, kad niekas tavęs nesuniokos ir neišmes kaip nereikalingo.

Iš tiesų problema ne jūsų aplinkybėse, o jūsų mąstysenoje ir nesugebėjime prisiimti atsakomybės už savo emocijas. Jūs esate sveika moteris, turinti sveikus vaikus, vyrą, namus, darbą. Jūs turite viską, ką geidžia turėti kiekviena tradicinė moteris. Belieka tik išmokti mėgautis tuo, kuo gyvenimas jus apdovanojo. O tai tėra tik proto darbas su savimi.

Visi žmonės turi tam tikrų su parteriu susijusių lūkesčių. Jūs taip pat jų turite vyro atžvilgiu, tačiau kai tie lūkesčiai nėra pateisinami, jūs pykstate. Bet tiek lūkesčiai, tiek problema yra jūsų. Joks žmogus negimė tam, kad pašvęstų savo gyvenimą kito žmogaus lūkesčių tenkinimui. Ką daryti, kai žmogus, su kuriuo susiejai savo gyvenimą, negali pateisinti tavo lūkesčių? Yra tik du protingi pasirinkimai: arba keisti partnerį, arba susitaikyti su esamojo trūkumais. O kaip dažniausiai būna? Žmonės bando iš savo parterio gauti tai, ko jis negali duoti ir kaltina jį, kad jis nėra toks, kokio reikia. Bet tai tas pats, kas kaltinti asilą, kad jis nėra arklys.

Ar kada nors bandėt įsivaizduoti, jei viskas būtų atvirkščiai. Jei jūsų vyras reikštų nepasitenkinimą jumis kaip moterimi ir kaip savo vaikų motina. Kaip kad moterys nori labai jautrių ir užjaučiančių vyrų, taip vyrai nori visada laimingų ir viskuo patenkintų žmonų. Ar jūs galėtumėte tapti viskuo patenkinta moteris, jei jūsų vyras kiekvieną dieną reikštų nepasitenkinimą jumis ir baksnotų į jūsų netobulumus? Ar rastumėte savyje noro leisti laiką su žmogumi, kuris būtų amžinai jumis nepatenkintas? Manau, kad ne. Norėtumėte atsiriboti nuo jo ir pailsėti. Fizinis darbas taip nenualina žmogaus, kaip psichologiškai dirginantys neigiami žodžiai.

Jūs turit suprasti, kad piktumu ir priekaištais nieko nepasieksite. Moters galios yra jos moteriškume, meilume ir švelnume. Ir tik šiuos „ginklus“ pasitelkusi moteris gali pasiekti daug teigiamų permainų santykiuose su vyru, nes vyrams sunku ignoruoti moters meilę ir švelnumą. Jūs sakot, kad net neprašote vyro pagalbos, tai kaip jam žinoti, kad jos jums reikia. Vyrai prasti užuominų šifruotojai ir jie nesupranta, kodėl moteris priekaištauja dėl neatliktų dalykų, kurių atlikti jie nebuvo prašomi. Tačiau jie puikiai moka vykdyti prašymus ir spręsti problemas, kai moteris konkrečiais pasako, ko jai reikia.

Jei jūs esat tas žmogus, kuris nori pokyčių šeimoje, jūs ir turite būti tas, kuris keičia situaciją. O tai reiškia, kad visų pirma keistis reikės jums pačiai t.y. išmokti elgtis kitaip, nei elgėtės iki šiol. Vyrai nėra meilės generatoriai. Jie meilūs ir švelnūs tampa tik paveikti moters meilės. Mylimi jie jaučiasi tuomet, kai moteris juos priima tokius, kokie jie yra. Tai yra atskaitos taškas, nuo ko galima pradėti keisti vyrą į gerą – nuo meilės jam už tai, koks jis yra dabar. Vėliau tie pokyčiai inspiruojami ne priekaištais dėl to, ko nėra, o komplimentais, padėka ir vertinimu to, kas yra dabar.

Kiekvienam vyrui svarbu šalia moters jaustis tikru vyru, o ne nevykėliu, kuriuo žmona amžinai nepatenkinta. Jūs turėsit išmokti kitaip formuluoti savo norus. Pavyzdžiui norint, kad vyras padėtų su vaikais vietoj to, kad sakytumėte: „tu niekada man nepadedi suruošti vaikų į darželį“, sakykite: „tik tuomet, kai tu man padedi, viskas pavyksta puikiai ir mano diena prasideda puikios nuotaikos“. Norint daugiau laiko praleisti kartu, vietoj: „tu mums visai neskiri laiko, nemyli mūsų ir nenori būti su šeima“, - „Man be galo gera, kai tu randi laiko mums, gera praleisti laiką kartu su visa šeima“.

Puikiai suprantu ir tas smulkmenas, kurios geba sugadinti nuotaiką net tada, kai laikas ir aplinkybės yra kuriamos tam, kad visi gerai praleistų laiką. Šioje vietoje reikia išmokti nugesinti nepasitenkinimą, kuris įsižiebia dėl tų smulkmenų. Tiesiog nesureikšminti tų dalykų ir visiems šeimos nariams priminti, koks jūsų laiko praleidimo tikslas, o tai yra geros emocijos! Neieškoti kaltų ir nekalbėti apie tai, kuris ką turėjo padaryti, kad tai nebūtų nutikę.

Suprantu ir tai, ką reiškia užgriuvę buities darbai po darbo dienos. Tiek maisto gamyba, tiek vaikų auklėjimas nėra vieno sutuoktinio darbas. Tačiau ne visi vyrai tai savaime supranta. Kaip ir ne visos moterys moka įtraukti vyrus į tuos darbus. Jei kurį laiką moteris pati apsiimdavo viską daryti viena, tai norint situaciją pakeisti, reiks išmokti įtraukti vyrą į tuos darbus be pykčio, priekaištų ir laukimo, kol jis pats susivoks padėti. Kaip tą padaryti? Elementariai paprašyti pagalbos. Net jei vyras nėra kulinaras, jis tikrai galės nulupti daržoves, kažką sumalti, sutarkuoti, supjaustyti... Jei vyras kategoriškai atsisako padėti, nes jis to nenori, tuomet dar geriau. Jūs galit abu nuspręsti, kad to daryti nenorit ir pradėti maitintis maitinimosi įstaigose ar samdyti virėją atlikti tuos darbus, kurių daryti jūs abudu nenorite.

Laimės jausmui labai svarbi yra meilė sau. Kai moteris myli save, ji savo meilę skleidžia kitiems ir kaip atsaką tą patį gauna iš aplinkinių. Jei moteris nemyli savęs ir nėra savimi patenkinta, ji niekaip nesijaus laiminga, net jei sulauks visų aplinkinių pagalbos ir geranoriško noro padėti. Savimi nepatenkintas žmogus visada ras prie ko prikibti ir dėl ko jaustis nelaimingu, net jei aplinkybės bus idealios jaustis laimingam.

Gamtoje gyvūnai ir augalai išmoksta prisitaikyti prie aplinkos ir joje išgyventi. O žmonės, vieninteliai šios planetos gyventojai, nori, kad būtų atvirkščiai – kad aplinka prisitaikytų prie jų ir būtų taip, kaip nori jie. Iš čia ir gimsta visokio plauko psichologinės problemos. Tačiau viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime, vyksta ne šiaip sau. Kiekviena aplinkybė, situacija, problema, partnerystė, patirtis mus kažko moko. Kai išmoksti į problemas žiūrėti kaip į galimybę patobulėti, išmokstant kažko naujo, gyvenime problemų nebelieka. Tai tampa tik dar vienu iššūkiu pranokti patį save ir būti tobulesniu, nei buvai vakar.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.