Jau noriu šeimos, bet vyras nenori manęs vesti

 (8)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Draugauju su vaikinu 7 metus, pradėjome susitikinėti nuo 19 metų. Ir jau atėjo toks laikas, kai norėčiau pereiti į rimtesnius santykius. Pradedu norėti šeimos, vaikų. Gal prieš 2 metus jis man pasižadėjo pasipiršti, bet vis dar nesulaukiu ir nežinau kiek ilgai teks laukti.

Kai jo paklausiu, kada bus žiedas, jis tiesiog atsako: „O ką jis tau pakeis?“ Po tokių žodžių supratau, kad jis net neketina vesti manęs. Kartais abejoju ar jis išvis mane myli, ar aš jam svarbi? Per mūsų draugystę jis buvo man neištikimas daug kartų, bet viską jam atleidau. Dabar pagalvoju, kad turbūt aš nesu tas žmogus kurio jam reikia. Kartais būdama su juo jaučiuosi nepilnavertė, nepasitikinti.

Jis labai prisižiūrintis vaikinas ir sulaukia daug dėmesio. Aš irgi esu išvaizdi, tik būdama su juo nesijaučiu tokia. Esu labai pavydi ir pati tai suprantu, bet nieko negaliu su savim padaryti. Gal galėtumėte ką nors patarti? Ačiū.

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Man dar neteko sutikti moters ar merginos, kurią vyras gerbtų ir brangintų už tai, kad ji šimtus kartų atleido neištikimybę ir nepaisant visko, kantriai tikisi vestuvių. Patikėk manim, vyrai negerbia tų moterų, kurios kaip siurbėles laikosi į juos įsikabinusios net tada, kai vyro elgesys žemina moters orumą. O jei jie nejaučia pagarbos, tai nejaučia ir poreikio vesti tokią moterį. Belieka tik ja naudotis kaip patogiu daiktu iki tol, kol gyvenime pasitaikys tokia, dėl kurios teks pasistengti, norint ją turėti. Ypač tai liečia vaikinus, kurie nestokoja merginų dėmesio.

Liaudyje yra populiarus posakis: „Atleisti pirmą kartą - išmintinga. Antrą kartą - geraširdiška. Trečią kartą - kvaila“. Kai kurios moterys išties turi vieną fatališką ydą – jos per greitai ir daug kartų atleidžia. Kai kurios atleidžia net tada, kai atsiprašymo žodžiai dar nebūna ištarti. Tokia moteris praranda vyro pagarbą ir „užsitarnauja“ atitinkamą vyro elgesį.

Dėl baimės prarasti vyrą jos pamina savo orumą, savigarbą ir leidžia vyrams elgtis su jomis nepagarbiai. Kuo labiau moteris pakenčia blogą elgesį su ją, tuo labiau vyrai jos negerbia. To pasekoje vyrų elgesys moters atžvilgiu vis prastėja ir prastėja. Jie pasąmoningai bando moterį, aiškindamiesi jos nuolankumo ribas. Kuo žemiau moteris „krenta“, tuo mažiau būna vertinga vyro akyse.

Ar gali vyras mylėti, žavėtis ir branginti moterį, kuri nusiridena iki kilimėlio kojoms nusivalyti lygio? Ar gali norėti tokią moterį vesti? Nemanau... Nebent tas vyras taipogi pasižymi menkavertiškumo sindromu, kuriam būtų reikalinga tokia auka. Moteris, kuri leistųsi periodiškai žeminama ir tokiu būdu suteiktų jam galimybę pasijausti stipriu ir galingu.

Ar galima jausti meilę vyrui, kuris tau neištikimas, šalia kurio jautiesi menkavertė ir kuris pasišaipė iš tavo noro sukurti šeimą su juo? Nemanau... Besąlygišką meilę mes galim jausti tik savo vaikams. Ir tai nevisiems tėvams tai pavyksta. Meilė yra jausmas, kylantis iš to, kad TAU gera su tuo žmogumi. O kada mums yra gera būti su žmogumi? Kai mes jaučiamės mylimi, saugūs, svarbūs tam žmogui. Mes mylim ne konkretų žmogų. Ne dėl to, kad tai Jonas Jonaitis. O dėl to, KAIP MES JAUČIAMĖS šalia to Jono Jonaičio.

Jei vyras su moterimi (arba atvirkščiai) elgiasi nepagarbiai, atvirai išduoda, verčia jaustis menkaverte ir nepaisant to moteris sako, kad myli JĮ - tai jau ne meilė. Tai gali būti psichologinė, emocinė, finansinė priklausomybė nuo to žmogaus. Apsėdimas ar elementarus noras TURĖTI. Kai kuriems žmonėms reikia turėti kažką, kad jaustųsi pilnaverčiais. Mintis apie vienišumą tokiems žmonėms yra baisesnė už visą blogį, kurį patiria santykiuose.

Ką aš galėčiau patarti? Auginti savo asmenybę. Suvokti savo vertę. Žinoti ko nori ir siekti to. Išmokti gerbti save ir netoleruoti nepagarbos sau. Moteris, kuri nestokoja savigarbos, savivertės ir pasitikėjimo savimi, nelaukia metų metus, kol vyras jai pasipirš. Ji nesijaučia menkavertė tada, kai neturi poros. Ji neleidžia sau kentėti santykiuose, kurie žemina jos orumą. Ji daro išvadas. Pasimoko iš savo klaidų. Ir palikdama praeitį praeityje, drąsiai žengia savo naujo gyvenimo link. To aš tau ir palinkėsiu – tapti tokia moterimi!

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.