Indijos moterų gyvenimas: vyrai tik geroms mergaitėms

 (13)
Geroms mergaitėms dangus, blogoms – viskas, - sparnuota fraze tapęs populiarios knygos pavadinimas liktų nesuprastas Indijoje. Nors moteris yra pagrindinė ašis apie kurią sukasi knygų turinys ar Bolivudo filmų siužetai, ji akylai stebima per patriarchalinės visuomenės rėmus. Sunku patikėti, bet ir dabar čia gyvos beveik prieš šimtmetį parašytos Rabindranato Tagorės istorijos.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors modernus gyvenimas ir vakarietiškas gyvenimo būdas pamažu keičia tradicijas Indijoje, vis dėlto didžioji dauguma indžių, – geros mergaitės. Asmenybių, kurios elgiasi pasitikinčiai, išreiškia savo nuomonę, napaklūsta tradicijoms, rengiasi vakarietiškai, vaikšto į kino teatrus, kavines ar barus yra daugiau didžiuosiuose miestuose, tačiau tik vienas procentas lyginant su visa šalimi. Likusios, 99 proc. indžių yra nudelbusios akis žemyn, paklusnios merginos ar atsidavusios žmonos, kurios net vyrui netekus rankų, kojų, jo nepaliktų ir rūpestingai prižiūrėtų iki gyvenimo pabaigos.

Išpila arbatą

Delyje ar didesniuose miestuose jaunimas savo obuolio pusę dažnai randa bestudijuodami ir dirbdami vienoje kompanijoje. Provincijoje, narstomos fanatiškais aplinkinių žvilgsniais merginos neturi daug galimybių sutikti savo maharadžą. Indės nuo pat mažens yra mokomos trijų pagrindinių dalykų: rūpintis savo šeima, atlikti visus namų ruošos darbus ir nebendrauti su nepažįstamais.

Indai į žmonas renkasi tyras merginas. Tiksliau, jiems parenka tėvai. Dažnai jie veda labai jaunas mergaites, o kartu gyventi kartais pradeda tik vėliau. Vaikinai norėdami daugiau sužinoti apie dominančią merginą ne prašo jos telefono numerio, bet pasiunčia žmogų paklausinėti kaimynus apie merginos reputaciją. Jei mergaitė pasirodo esanti dora, tuomet tėvai suorganizuoja susitikimą. Turtingiems jaunikiams dar svarbu, kad būsima žmona būtų graži ir skaniai gamintų, neturtingiems svarbiausia, kad būtų darbšti.

Jaunuolio ir merginos susipažinimo kontaktas gali trukti tik keletą minučių, kuomet ji atneša arbatą, galbūt, būsimam vyrui. Sakoma, kad šią akimirką mergaitės itin jaudinasi, kartais net išpila arbatą ar, tiesiog, iš baimės nedrįsta pažvelgti jaunikiui į akis. Visgi po šio trumpo kontakto, jei jaunuolis įteikia dovaną merginos tėvams - tai jau teigiamas atsakymas iš jo pusės. Tiksliai sunku pasakyti apie merginos sprendimą, bet tikriausiai jos niekas neklausia. Merginos tėvai, apžiūrėję ir įvertinę vaikino namus, nusprendžia ar jaunikis tinkamas dukrai. Vėstuves galima prilyginti verslo sandėriui. Reikalai gali pasisukti tinkama linkme priklausomai nuo pinigų, socialinio sluoksnio, religijos ar horoskopų niuansų.

Skyrybų nebūna

Būsimai nuotakai dažniausiai tenka kraustytis į jaunikio namus ir gyventi su jo tėvais ir, galbūt, giminaičiais. Pastarieji gali užplūsti netikėtai ir apsigyventi keletui dienų ar savaičių. Tokios tradicijos.

Indijos moters vieta – namai. Net jei abu, vyras ir žmona dirba, moteris visus namų darbus atlieka viena, tuo trapu vyras nueina iki parduotuvės nupirkti maisto ar sumokėti už elektrą. Ir visai nenuostabu, kad Indijoje skyrybų beveik nebūna. Būti išsiskyrusia moterimi čia didžiulė negarbė, o susirasti antrą vyrą šansų ne kažin kas. Štai, mano šnekioji masažuotoja (indės mėgsta kalbėti) pasakojo, kad su savo vyru, kurį jai parinko tėvai, susipažino tik per vestuves, tačiau po minutės prasitarė, kad gimus sūnui vyras išėjo nežinia kur. Dvylika metų ji gyvena viena ir viliasi, gal vieną dieną vyras sugrįš. Tokios tradicijos.

Gyvenimo istorijos vertos kino filmo. Indijos moterų likimus vis dar atspindi prieš septyniasdešimt metų pastatytas legendinis Bolivudo filmas Motina Indija, kuriame vyro palikta moteris su trimis vaikais atsisako tekėti antrą kartą, pašvęsdama savo gyvenimą vaikų bei šalies labui. Pasiaukojanti, sunkiai dirbanti moteris tampa Indijos simboliu, Mesiju, Bharat Mata. Įdomu, tačiau dar prieš trisdešimt metų tokiu pačiu pavadinimu išleistoje amerikietės Katherine Mayo knygoje, pagrindinis nurodomas moterų problemų šaltinis - Indijos vyrai. Pasak autorės indės nėra laisvos, iš pradžių jos priklauso tėvui, vėliau - vyrui.

Su sariu prie lauko darbų

Nepaneigsi, kad Indijos moterys ypatingos. Jei matei bent vieną Bolivudo filmą ar bent jau jo ištrauką, tikriausiai ir tau kilo klausimas, kaip jos susisupa į vadinamąjį sarį arba kaip pasidaro raudoną tašką ant kaktos vidurio ir, galiausiai, visa indės išorė ar elgesys atrodo be galo egzotiškas. Praleidusi mėnesį Indijoje nuolatos stebėjau šias subtilias būtybes su sariais. Kadangi gyvenau nedideliame miestelyje dažniausiai matydavau ne vakarietiškas indes, bet tradicinio kirpimo merginas.

Ne kiekviena indė atrodo kaip Bolivudo aktorė, tačiau vaikščiojant atokiausiuose kaimeliuose netikėtai galima sutikti gražuolę vilkinčią lengvutį, paauksuotais kraštais sarį ir kantriai nešančią už ją didesnį nešulį. Dar daugiau gražuolių įsisupusių į sarį galima pamatyti tiesiog besidarbuojančias laukuose.

Grožis - dieviška išraiška

Saris – jau tūkstančius metų yra unikali indės apranga. Jos stengiasi puoštis ypatingai nes mano, kad apranga pabrėžia moters grožį. Indijos kultūroje grožis suprantamas kaip dieviška išraiška, todėl labiausiai vertinama kas gražu, nes tai kuria gėrį. Pasak pačių indų, tiesa yra grožis ir grožis yra tiesa.

Įdomumo dėlei paskutinę kelionės savaitę nusipirkau indiškų drabužių ir papuošalų norėdama suprasti, kaip indės jaučiasi juos vilkėdamos. Taigi, lengvo šilko prisilietimas prie kūno, švelnus apyrankių skambėjimas, išduodantis, kad praeina moteris, neišvengiamai formuoja subtilią ir moterišką laikyseną. Ypatinga apranga leidžia pasijusti gražia deive ir gležna moterimi. Palyginimui verta prisiminti gerų ir blogų mergaičių rašytojos Ute Ehrhardt komentarą apie vakarų moters išvaizdą: kuo aukštesnis bato kulnelis, tuo netvirtesnis žingsnis ir nors kai kurie tiki, kad silpnutės kojos moteriai leis pasiekti viską, vis viena, šis žavingas bejėgiškumas yra ne daugiau negu viena iš savęs ribojimo formų.

Raganėlė ar fėja?

Aplinkinių, kaimynų ar giminaičių akylus moralinis vertinimas įspraudžia indes į griežtus rėmus. Nors jos iš visų jėgų stengiasi būti visapusiškai geros, pagal naujausių tyrimų duomenis indės yra daugiausiai streso patiriančios moterys. Patriarchalinis požiūris, kad moteris turi būti gera motina, tyra moteris ir nuolatos pasiruošusi pasiaukoti dėl visuomeninių vertybių - nenuteikia optimistiškai.

Geros mergaitės nerimauja, blogos pramogauja, o protingos džiaugiasi akimirka. Kaip išminčius R.Tagorė pasakytų, jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. Gera mergaitė klauso aplinkinių, bloga savęs. Pastarųjų įvaizdis gali sietis su maištavimu prieš sukurtas socialines normas. Kol pikti liežuviai plaka, kad merginai vaikščioti į kino teatrą, kavines ar barus nedera, vienas procentas indžių tik numoja ranka ir mėgaujasi filmais, pasimatymais, kava ar raudonu vynu, nes fanatiškas požiūris „daryti kaip visi“ jas tik prajuokina.

Štai vienas draugas lietuvis geras merginas vadina fėjomis, o blogas (ar veikiau veikliąsias) raganėlėmis. Negaiškite laiko spėliodamos, kuriam tipui priklausytumėte jūs. Bala nematė skirstymus, giliai įkvėpkime ir pasidžiaukime, kad savo šalyje turime galimybes rinktis. O indėms ar piktiems liežuviams tarsi ragana ar fėja sušnibždėkime: Lokah Samastah Sukhino Bhavantu...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Netradicinės vietos intymiems malonumams: pavojai, po kurių gali tekti stipriai gailėtis (3)

Seniai susituokę vyras ir žmona norėdami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą dažnai tam pasitelkia įdomias, netradicines vietas. Tai jie daro specialiai ir apgalvotai. Tačiau paaugliai ar dar su tėvais gyvenantys jauni žmonės dažnai būna priversti suktis iš situacijos ir ieškoti vietos savo meilei išreikšti.