Greitai tapsiu mama, o man gėda pripažinti, kad viskas nėra taip, kaip atrodo

 (28)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jau nebežinau kur dėtis ir kur kreiptis patarimo. Atrodo niekas aplink manęs nesupranta. Su vyru susituokiau šią vasarą, tačiau santykiai yra dar blogesni nei prieš vestuves. Jau nuo pat pirmos vestuvių dienos jis mane tik skaudina. Maniau, kad po vestuvių jis taps rūpestingesnis ir atsakingesnis, nors ir taip yra suaugęs 30 metų vyras, bet elgiasi kaip nesubrendęs paauglys. Jam terūpi išgertuvės ir susitikimai su draugais.

Gyvename užsienyje ir kol būname ten, mūsų santykiai yra gana neblog – ten mažiau draugų, mažiau kur išeiname ir jis pridaro mažiau problemų. Bet kai tik grįžtame į Lietuvą viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Dabar aš laukiuosi, jaučiuosi be proto blogai nes grįžome į Lietuvą daugiau nei mėnesiui laiko. Jis laksto, išgerinėja, o aš sėdžiu pas tėvus namuose ir pastoviai verkiu dėl tokio gyvenimo. Grįžęs negali ramiai atsigulti į lovą. Būtinai turi mane dėl ko nors apkaltint arba pradeda lįst mylėtis, kai mes to jau kuris laikas nedarome, nes aš bijau dėl vaikelio. Tada jis sako, kad eis pas kitas, o atsikėlęs ryte nieko nepamena.

Nenoriu su juo kalbėtis, labai daug neapykantos jaučiu viduje. Bet jei pradedu sakyt kas negerai, kalta lieku tik aš, nes jam neva reikia atsipalaiduot, o aš niekur nenoriu tik verkiu ir viskas. Kaltina netgi dėl to, kad per mano nervus gali kas nors nutikti vaikeliui. Vyras nesupranta, kad būtent jis ir sukelia tas blogas emocijas. Jo elgesys mane priverčia visko prisigalvoti, dažnai galvoju netgi apie savižudybę. Aišku to bijau, nors norėčiau, kad jis kentėtų manęs netekęs taip, kaip aš kenčiu būdama kartu su juo, kai jis manęs neįstengia suprasti. Aš nežinau, ką man daryti. Turiu minčių nebevažiuoti atgal su juo į užsienį ir gimdyti čia, Lietuvoje, tik nežinau ar nesigailėsiu tokio sprendimo, nes vienišumo jausmo labai bijau. Aišku nenoriu ir jo prarast, nes myliu iki išprotėjimo, bet kas bus toliau jei šitaip jam nusileisiu? Kiekvieną dieną yra tik nusivylimas, gėda, baimė ir nežinojimas, kas bus toliau. Prašau pagalbos, nes šitos mintys ir šita situacija mane pribaigs.

Beje, prie žmonių jis vaizduoja, kad myli, kad laukia vaikelio. Gražiai apie mane kalba ir visiems atrodo, kad gyvenu gerai, turiu nuostabų vyrą, greitai tapsiu mama, o man gėda pripažinti, kad viskas nėra taip, kaip atrodo.

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Egoizmas nėra tada, kai žmogus gyvena dėl savęs. Egoizmas yra tada, kai žmogus nori, kad kiti gyventų dėl jo. Tokia būtų pagrindinė jūsų problema, kurią aš įžvelgiu šiame laiške.

Jūsų įsitikinimai apie tai, kokie turi būti santykiai t.y. jūsų mąstysenos modelis jums ir sukuria neigiamas emocijas bei kančios būseną. Realybė, kurią aš įžvelgiu šiame laiške yra visiškai kitokia, nei ją matote jūs.

Pradėsiu nuo to, kad vestuvės nėra tas reiškinys ar barjeras, kurį peržengus pasikeičia žmogaus asmenybė, jo būdo bruožai, pomėgiai ir t.t. Vestuvės pakeičia tik moters pavardę (jei ji to nori) ir statusą, kuris gali turėti įtakos asmens psichologijai, be nieko daugiau. Beje, turiu paminėti, kad vyrai ne be reikalo nesvajoja apie vestuves, kaip moterys. Santuoka jiems reiškia didesnę atsakomybės naštą, kurią jie prisiima kurdami šeimą (yra išimčių, bet tai kita tema). Tuo tarpu moterys pasijaučia saugesnės, labiau pasitikinčios savimi, o bendras vaikas joms suteikia dar daugiau reikšmingumo vyro gyvenime. Štai todėl ne reta moteris po vestuvių susireikšmina ir mano, kad sutuoktinio gyvenimas dabar priklauso jai. Vyras privalo daryti tai, ko ji nori, antraip ji jaučiasi nelaiminga.

Pabandysiu nupiešti situaciją, jei viskas būtų atvirkščiai. Po vestuvių vyras pareiškia, kad "tu dabar esi mano nuosavybė ir privalai viską daryti tik taip, kaip aš noriu. Jei tu nedarysi, kaip noriu aš, tada aš busiu nelaimingas ir dėl to kalta būsi tik tu. Aš noriu, kad kiekvieną rytą tu atsikeltum anksčiau nei aš, tam, kad spėtum susitvarkyti ir aš nematyčiau tavęs negražios. Nes jei aš tave pamatysiu susivėlusią, man bus stresas, kad mano žmona kutvela. Juk visi galvoja, kad aš vedžiau gražuolę, ilgom tankiom blakstienom, ryškiom lūpom, dailiai sušukuotais plaukais, tad man bus gėda kam nors pasakyti, kad viskas nėra taip, kaip atrodo. Nepamiršk, kad aš tave vedžiau nepaisant tavo celiulito ant šlaunų, bet dabar tu esi mano žmona ir privalai jo atsikratyti, nes aš nenoriu žmonos su celiulitu. Po vestuvių viskas turi atrodyt geriau, nes aš tave vedžiau. Pamiršk visas drauges, pokalbius su jomis. Apie susitikimus aš net nekalbu. Dabar mes esam šeima ir tu privalai būti tik su manimi ir šalia manęs. Tu turi rūpintis, kad aš niekada nesijausčiau alkanas. Jei aš toks pasijausiu, vadinasi tu esi niekam tikusi žmona, kuri nesupranta manęs ir mano poreikių. Tu esi atsakinga už man poreikių patenkinimą ir jei taip nebus, man prasidės isterija ir tik tu būsi dėl to kalta. Šito laimingoj šeimoj neturi būti. Tu privalai visada būti geros nuotaikos, nes jei aš pamatysiu, kad tu nesi laiminga po to, kai vesdamas tave aš tau suteikiau privilegiją rūpintis manimi, aš su tavim išsiskirsiu, paliksiu tave be nieko ir mūsų vaiko tu nematysi. Aš negalėsiu atleisti žmogui, kuris sugriovė mano gyvenimą nemokėdamas pasirūpinti mano laime. Todėl po skyrybų tu kentėsi taip, kaip kentėjau aš, kai tu leisdavai laiką prie kompo, o ne su manim ir feisbuke laikindavai savo draugių nuotraukas bei rašei, kaip tu jų pasiilgai. Man visada bus skaudu, kad tau rūpėsiu ne tik aš, todėl turi pasistengti, kad taip nebūtų. Tai yra tavo pareiga, nes aš tave vedžiau."

Pabandykit įsijausti į šią situaciją ir pamąstyti ar jūs galėtute pašvęsti savo gyvenimą savo sutuoktiniui ir būti atsakinga už jo laimę ir gerą nuotaiką? Ar galėtumėte daryti tik taip, kaip nori jis? Jei atsakymas bus teigiamas, tuomet išbandykit šio tipo altruizmą tiesiog dabar. Parodykit jam, kad jūs džiaugėtės, dėl to, kad jis gerai praleido laiką su savo draugais. Ryte jam nubudus atneškite mineralinio vandens, nes tai bus pirmasis jo poreikis po gero susitikimo su draugais. Visuomet būkite geros nuotaikos ir mylėkitės su juo, kai tik jis to panorės, nes tai yra kiekvieno vedusio vyro svajonė! Neužkraukite jo buitiniais darbais ir nepamirškite mažiausiai trijų šviežių patiekalų per dieną. Nes sotus vyras - laimingas vyras. O jūs esat jo laimės garantas.

Kodėl aš visą tai ironizuoju? Jūs puikiai matot, kad jam svarbus jūsų būsimas kūdikis (kitaip jis nepergyventų, kad nervinatės ir galit jam pakenki), o sakot, kad jis tik vaizduoja. Rašot, kad santykiai gana neblogi jums gyvenant užsienyje (kaip suprantu, ten jūsų dabartiniai namai), tačiau manot, kad tai tik todėl, kad ten turi mažiau draugų.

Sprendžiant šią lygtį gautųsi taip, kad jūsų pasitenkinimas santykiais priklauso nuo jo draugų kiekio. Savotiška konkurencija su draugais dėl jo dėmesio. Aišku, tiesiogiai konkuruoti su jais negalite, nes jūs ne draugas su kuriuo galima palėbauti, todėl imatės psichologinio smurto prieš jį, manipuliuodama savo silpnumu ir bloga savijauta dėl jo elgesio. Leidžiat sau net pagalvoti apie tai, kaip jis jaustųsi, jei dėl jo pomėgio leisti laiką su draugais jūs nusižudytumėte. O tai tik patvirtina jūsų, kaip psichologinio smurtautojo poziciją. Jūs norite priversti jį kankintis dėl to, kad jaučiatės vieniša jam esant su draugais. Jūsų ego didybė sutapatino kančią dėl keleto valandų vienišumo su kančia palaidojus mylimą moterį, kuri laukėsi jo kūdikio. Ar bent nujaučiat, kokia jam reikšminga jūs jaučiatės esanti? Beje, tas reikšmingumas neužauga iš niekur. Tokio tipo psichologiniai smurtautojai (manipuliavimas savo bloga savijauta) yra tie asmenys, kurie turi pagrindo jaustis labai reikšmingais savo partneriui. Vadinasi jūsų vyras nėra jau toks blogas, jei jūs šitaip jaučiatės.

Nesakau, kad vyrui neturėtų rūpėti moters savijauta ir kad moteris nėra reikšmingas objektas vyro gyvenime. Tačiau adekvatus situacijos vertinimas nepakenktų. Yra skirtumas tarp realiai blogos savijautos dėl negalavimo ir kaprizų, bei egoistiškų įnorių. Jei jums yra blogai tik dėl to, kad vyras nedaro taip, kaip jūs norit - tai kaprizas, mieloji. Nei vienas žmogus negimė tam, kad tenkintų kito žmogaus poreikius ir paisytų kiekvienos užgaidos. Be kita ko, esu tikra, jei jūsų vyras taptų meilučiu šuniuku, patogiai įsitaisiusiu prie savo šeimininkės kojų, bei reaguojančiu į kiekvieną jūsų komandą, jūs man dabar nerašytumėte, kaip beprotiškai jį mylite. Vyras, praradęs savo asmenybės autoritetingumą, praranda ir moters meilę. Nė vienos moters neimponuoja vyras be charakterio, be savo nuomonės ir poreikio būti tuo, kas jis yra. Tačiau to nesuvokdamos moterys trokšta to paklusnumo, kurį painioja su rūpestingumu.

Ką aš galėčiau jums patarti? Visų pirma tapti atsakingai už save ir savo laimę. Jūs tapote to vyro žmona sava valia. Jūs įsčiose nešiojate kūdikį nuo vyro, kuriam prisiekėte meilę džiaugsme ir varge. Tai yra JŪSŲ pasirinkimas. O už savo pasirinkimus atsakingi esam mes patys. Pabandykite blaiviai (racionaliai, kai būsit rami, neveikiama jokių emocijų) pamąstyti už ką jį mylite. Ar jo pasilinksminimai gimtinėje su išsiilgtais draugais kartą per metus yra toks reikšmingas reiškinys, kuris gali sužlugdyti jūsų santuoką? O gal tai opi alkoholizmo problema, kurios jūs negalite toleruoti? Tokiu atveju jūs turite prisiimti atsakomybę už tai, kad susiejot savo gyvenimą su tokiu žmogumi ir daryti atitinkamus sprendimus: arba išmokti tai toleruoti ir priimti žmogų su visais jo asmenybės trūkumais, arba išsiskirti su juo. Bet kuriuo atveju - jūs esate savo gyvenimo šeimininkė ir savo laimės kūrėja. Kol jūs to nesuvoksite, jūs niekada nesijausite laiminga, nes visada aplinkoje ir aplinkybėse rasite tai, kas jums nepatinka. Pamąstykite apie tai.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Papildoma informacija - www.klausau.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (16)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.