Du svarbūs žodžiai, kurios verta ištarti, kuomet santykiai krypsta blogąja linkme

 (6)
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jeigu tau kada nors teko išgirsti iš vyro žodžius, kad jis nepasiruošęs rimtiems santykiams, tuomet tu puikiai žinai tą viską akimirksniu sugriaunantį nusivylimo jausmą. Atiduodi jam savo laiką ir jausmus tikrai ne tam, kad vieną dieną išgirstum, jog nieko rimto jis nenori ir neplanuoja. Akimirkos įniršio pagauta greičiausiai norėtum prakeikti visą vyriškąją giminę. Tiesa? Ir tikriausiai tau kils nenumaldomas noras išgirsti jo motyvus, kurie, be abejonės, tau pasirodys tiesiog kvaili.

Toks žingsnis suprantamas, bet jis nėra teisingas. Nebent nori būti panaši į jo mamą, kuri visą gyvenimą jaus pareigą paaiškinti sūneliui, ką ir kaip jis turėtų daryti. O tokia sąsaja su jo mama tikrai nepridės tau pliusų. Apsisukti ir tiesiog išeiti taip pat ne išeitis - tikimybė, kad jis čia pat susipras padaręs klaidą ir bėgs paskui tave tarsi išdegęs akis gana menka. Būk gudresnė. Būk protingesnė. Kiekvieną kartą, kai susiduri su panašiu jo pasipriešinimu, tiesiog ištark du stebuklingus žodžius: „Aš suprantu“.

Ir daugiau nieko nesakyk. Palik pauzę, ir leisk jam prabilti pačiam. Labai tikėtina, kad jis pažers tau dar daugiau priežasčių, kurios tave dar labiau įsiutins ir paskatins norą išsakyti viską, kas tik sukasi tavo galvoje. Bet ir vėlgi - vietoj santykių aiškinimosi ramiai pakartok tuos pačius žodžius: „Aš suprantu“.

Šį metodą esu išbandžiusi savo kailiu. Kuomet po kelis mėnesius trukusio susitikinėjimo vis tik iškėliau klausimą dėl mūsų santykių statuso, išgirdau, kad jis nepasiruošęs ir nėra tikras, ar nori kažko rimtesnio. Kaip dabar prisimenu, net ausyse spengti pradėjo iš įsiūčio. Net nežinau, kaip tą akimirką sugebėjau susivaldyti, bet tiesiog ištariau tuos du žodžius ir, man regis, pastačiau jį į netikėtą situaciją. Vyrai tiesiog įsikalę sau į galvą stereotipą, esą moterys daugiau nieko nedaro, tik amžinai juos spaudžia. Šiuo atveju nebuvo nei spaudimo, nei priekaištų, nei nuoskaudų. Tiesa, dabar jis - mano vyras.

Kodėl atsitraukimo taktika veiksminga? Kuomet keli nemalonius klausimus ir argumentuodama bandai pakeisti jo nuomonę, vyro galvoje prasideda chaosas. Jis turi ieškoti atsakymų, galvoti, kaip tau pasipriešinti, išsisukinėti - visa tai labai nemalonus procesas, paliekantis neigiamas asociacijas konkrečiai su tavimi ir apskritai su santykiais. Pasakius „Aš suprantu“ atsiribojama nuo bet kokio negatyvo, priešingai - paliekama daug erdvės pamąstymams ir sprendimų priėmimui be tavo įsikišimo. Aš nesakau, kad turi su juo sutikti. Aš sakau, kad kiekvienas turi teisę būti, jausti ir galvoti taip, kaip jis pats to nori. Vyrams, beje, tas laisvės ir savarankiškų sprendimų priėmimo pojūtis ypatingai svarbus.

Šiame etape jis pats gali tau pasiūlyti tolimesnius kelius. Vienas iš jų, labiausiai tikėtinas, yra kompromisas. Pavyzdžiui: „Tačiau mes juk vis dar galime susitikti, o vėliau pažiūrėsime, kaip bus“. Tokiu atveju ramiai atsakyk: „Aš vertinu tai, kad tu nori mane matyti, tačiau tai nėra ta situacija, kurioje aš noriu būti. Aš tave myliu, tačiau ne labiau, nei save“. Tau nereikia taikstytis su vyro įgeidžiais ir gyventi pagal jo iškeltas sąlygas, tačiau tuo pačiu nereikia būti kategoriškai ir gyventi principu „viskas arba nieko“. Čia nėra laimėtojo ir pralaimėtojo, nėra žaidimo kuris kurį įveiks. Yra tik galutinis taškas, kuriame vienodai patenkinti turite būti abu.

Gali būti, kad jis nežinos ką pasakyti ir tiesiog išeis. Ir tai nėra problema, nes vyrai retai priima spontaniškus sprendimus. Gal ir geriau, kad pabūsite atskirai ir jis galės racionaliai įvertinti tai, kas ką tik nutiko bei pamąstyti apie savo ateitį su tavimi ir be tavęs. Turi susilaikyti nuo noro paskambinti ir galutinai išsiaiškinti situaciją. Tegul šį žingsnį žengia jis. Tai turi būti jo sprendimas. O jeigu jis taip ir nepaskambins - juk pati supranti, kad per prievartą vis tiek miela nebūtum buvusi, o tokie santykiai anksčiau ar vėliau nutrūktų.

Aš pateikiau tik vieną situaciją iš daugybės galimų, kuriose, tikiu, tau padės šie du žodžiai. Visuomet prisimink, kad kitas turi teisę pasirinkti savo gyvenimo kelią. Lygiai taip pat, kaip ir tu tą teisę turi.

Jei nori pasidalinti savo patirtimi, turi klausimų ar tiesiog nori atvirai pasikalbėti apie susiklosčiusią situaciją, gyvenimo džiaugsmus ir negandas – labai lauksiu tavo žinutės. Madam A.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją