Buvau neištikimas. Kaip įtikinti žmoną, kad myliu tik ją ir kitų man nereikia

 (47)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Esu vyras, bet tikiuosi ir man galėsite ką nors patarti. Esu vedęs mylimą moterį, turim 5 metų dukrytę, bet atsitiko taip, kad sykį buvau jai neištikimas ir ji apie tai sužinojo. Aš tikrai specialiai neieškojau meilužės, nes esu patenkintas savo žmona, bet būdamas neblaivus, toli nuo namų suguliau su viena moterimi ir dėl to labai gailiuosi. Tačiau nežinau kaip elgtis, nes dabar mano žmona elgiasi kaip paranojikė. Jei susitinku su draugu, tai vadinasi buvau pas kitą. Jei išvykstu darbo reikalais į komandiruotę, tai reiškia, kad ten dulkinu visas iš eilės. Net kai neišeinu iš namų, ji vis tiek mane drožia dėl to įvykio. Aš suprantu, kad esu kaltas. Nuoširdžiai jos atsiprašiau. Pažadėjau, kad tai daugiau niekada nepasikartos, nes aš myliu ją ir mūsų šeimą. Ji man atleido. Suteikė šansą, bet vis tiek pastoviai girdžiu kalbas apie kitas, kurių nėra ir pastoviai pykstamės dėl to ko nėra. Kaip man ją įtikinti, kad tikrai ją myliu ir kitų man nereikia?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Atstatyti išduoto žmogaus pasitikėjimą yra sunkus darbas, reikalaujantis daug pastangų ir laiko. Emocijos ir nusivylimo būsena nedingsta taip greitai, kaip būna ištarti atleidimo žodžiai. Turi suprasti, kad tavo žmona jaučiasi pažeista kaip moteris. Ji nesijaučia su tavimi saugi, nes tas įvykis savaime verčia manyti, kad bet kuri kita gali labai lengvai užimti jos vietą šalia tavęs, net jei iš tiesų taip nėra. Jos pykčiai, priekaištai, įtarinėjimai rodo jos pačios destruktyvumą ir nerimą. Ir ji turi pagrindo šitaip jaustis.

Suprantu ir tave, ir tavo beviltiškumą matant, kad niekaip negali jos nuraminti ir įtikinti, kad tavo meilė priklauso jai. Kad tas įvykis neturi jokios reikšmės tavo gyvenime, kaip ir toji moteris. Tačiau, kaip ir minėjau, reikia laiko tam, kad emocijos aprimtų.

Kokie būtų mano patarimai? Leisti jai emociškai išsikrauti, kai jai to reikės. Nesivelti į ginčus, nieko neįrodinėti žodžiais, aplamai nieko nesakyti ir nieko nedaryti – tiesiog leisti jai išsiplūsti. Kai isterijos priepuolis nurims, tuomet prieiti, apkabinti ir tada kalbėti žodžius, kurie augintų jos saugumo jausmą santykyje su tavimi.

Nereikia žodžiais įrodinėti savo meilės, nes tai moteriai gali sukelti tik dar daugiau susierzinimo ir prieštaravimų. Savo meilę ir atsidavimą įrodinėk savo veiksmais. Nusivesk ją kur nors, kur jūs busit tik dviese. Suorganizuok judviejų pasimatymą neutralioj aplinkoj. Nepamiršk komplimentų. Ypatingai tų, kurie stiprintų jos pasitikėjimą savo moteriškumu. Papasakok jai kokia ji tau brangi ir kaip tu įsivaizduoji judviejų senatvę. Tai ypatingai teigiamai veikia moters psichiką, nes tuomet ji pasijaučia rami, žinodama, kad jos vyras visada bus šalia.

Nepatarčiau veltis į kalbas apie tą įvykį. Užtenka tik vieno nuoširdaus išsikalbėjimo, išsipasakojimo. Vėl ir vėl kalbėti apie tą patį nėra reikalo. Kuo dažniau jūs aptarinėsite tą „skaudulį“, tuo ilgiau tęsis jos gijimo periodas. Nors moterys mėgsta tuos mazochistinius pokalbius apie tai kas jas įskaudino, tačiau jos pačios labui kalbėti apie tai nereikėtų, net jei ji norėtų. Šioje vietoje turi save pastatyti į tokią poziciją: „Aš jau viską tau pasakiau. Mes jau viską išsiaiškinom. Aš atsiprašiau. Tu man atleidai. Ir tai yra praeitis, apie kurią aš kalbėtis daugiau neketinu.“ Toliau visi jos ketinimai kalbėtis apie tai, turėtų būti praignoruoti. Jei tai iššauks eilinį isterijos priepuolį, elkis ramiai, leisk išsikrauti, o vėliau, kaip jau rašiau: prieik, apkabink ir kalbėk raminamus žodžius. Pvz: „Aš visada būsiu šalia, kai tau manęs reikės“, „Aš tikiu, kad mes įveiksime šią santykių krizę“, „Aš tikiu, kad viskas bus gerai“ ir pan.

Ši emocinė krizė gali tęstis mėnesį, gali pusmetį, o gali ir visus metus. Jei tau svarbi ši moteris, turi apsišarvuoti kantrybe. Tiesiog susitaikyk su tuo, kad metus laiko teks pakentėti. Kai nustatysi sau tokį laiką, tau pačiam bus lengviau tai išgyventi, nes neturėsi lūkesčio, kad eilinis isterijos priepuolis bus paskutinis.

Tačiau, prie viso to tu privalai išlaikyti savigarbą ir orumą. Jei pradėsi šokinėti pagal jos dūdelę ir reaguoti į kiekvieną užgaidą ir kaprizą, atsisakysi savo gyvenimo „dėl šventos ramybės“, prarasi savo vyrišką autoritetingumą jos akyse ir ateis tokia diena, kai ji paliks tave ne dėl to, kad tu ją išdavei, o dėl to, kad nesugebės jau tavęs „skuduriuko“ mylėti.

Moterys labai mėgsta „tarkuoti“ vyrus už jų nuodėmes. Jos pasijaučia aukomis ir matydamos, kaip vyras stengiasi išlaikyti santykius, pradeda jais manipuliuoti ir šokdinti pagal savo dūdelę. Vyrai, nenorėdami pyktis, pasiduoda šokdinimui. Tuo metu jie nesuvokia, kad taip besielgdami jie veda santykius į pražūtį. Abu tampa nelaimingi. Vyras dėl to, kad pamynė savo orumą atsisakydamas dalies savo asmenybės ir savo pomėgių. Moteris dėl to, kad vyras prarado vyriškumą jos akyse. Tai gimdo apatiją (nemeilę vyrui) arba dar didesnį pykti, kad viskas darosi tik blogiau.

Todėl labai svarbu vyrui išlaikyti tą orią poziciją, net jei pradžioje tai daug kam atrodytų klaida. Vyras privalo suteikti moteriai laiko, kol nurims jos emocijos, t.y. tam tikrą laiką pakęsti jos emocinius išpuolius, kad ir kaip tai būtų sunku. Jis privalo dėti pastangas atstatant moters pasitikėjimą juo. Bet jis turi išlikti tokiu pačiu vyru, koks buvo iki to įvyko. Neaukoti nei savo darbo, nei savo pomėgių, nei savo asmenybės bruožų, net jei ji reikalautų tų aukų.

Šioje situacijoje moteris taip pat turi suprasti, kad sureikšmindama tą įvykį ji tik žemina ir skaudina save. Kad jos emociniai proveržiai rodo jos silpnumą ir priklausomybę nuo vyro. Suprantama, kad tai skaudžiai paliečia kiekvieną. Bet jei jau jūs nusprendėt tęsti santykius su tuo vyru, atleidot jam ir gyvenat su juo toliau, tai gerbkit save ir tokį savo sprendimą. Palikit praeitį praeityje ir vertinkite tik tai, kas vyksta dabar.

Ir nepamirškite, mielieji: viskas, kas vyksta jūsų gyvenime, vyksta ne šiaip sau. Kiekvienas skaudus gyvenimo patyrimas ypatingai pasitarnauja jūsų dvasinės stiprybės augimui. Ir tik nuo jūsų priklauso, kaip jūs tai išnaudosite: savęs stiprinimui, ar bėgimui nuo savęs...

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (17)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.