5 dalykai, kurių neturėtum tikėtis iš santuokos

 (11)
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Ištekėjau prieš 3 metus iš didelės meilės. Atrodė, viskas tiesiog tobula, tačiau kuo toliau, tuo dažniau abejoju, ar tikrai priėmiau teisingą sprendimą. Atrodo, kad po vestuvių viskas pasikeitė. Nebėra tų pačių jausmų, vakarus dviese pakeitė lindėjimas skirtinguose kambariuose, sukišus nosis į kompiuterius, o ir bendros ateities vizijos, regis, nebėra: prieš santuoką planuojamas nuostabus gyvenimas kartu ir šeima apsiribojo bendra paskola už butą. Jau treji meti planuoju vaikus, o vyras delsia. Kai klausiu kodėl, teisinasi, esą kol kas negalime sau to leisti. Kai dabar pagalvoju, tokius esminius dalykus vertėjo aptarti dar prieš vestuves, bet gi meilė... Atrodė, tokie dalykai su laiku susidėlios savaime“ - rašo COSMO skaitytoja Irma.

Irmos istorija niekuo nesiskiria nuo milijono kitų. Dauguma merginų svajoja ištekėti, tačiau jei paklaustume kam joms to reikia, atsakyti sugebėtų tik nedaugelis. Kodėl? Nes mums tiesiog įkalta į galvą, kad santuoka - esminis santykių taškas, kuris viską pakeis.

Pasikeis nebent tai, kad sukauptas turtas bus bendra tavo ir jo nuosavybė. O visa kita keisis arba nesikeis nepriklausomai nuo to, susituokę jūs ar ne. Ar žinojai, kad devynis skyrybų pareiškimus iš dešimties atneša moterys? Paaiškinti tai labai paprasta: jei prieš santuoką reikėtų surašyti savo lūkesčius, vyrai įrašytų maždaug 3 punktus, o moterys – iki dvidešimties. Kuo daugiau tikiesi, tuo dažniau tenka nusivilti. Taigi ko iš santuokos nereikėtų tikėtis?

Pamiršk fantazijas apie amžiną meilę ir tobulus santykius. Tai neegzistuoja. Sakysi, bet pažiūrėkit į poras, kartu pragyvenusias 60 metų... Jie iki šiol myli vienas kitą! O ar bent įsivaizduoji, kiek jiems teko praeiti per tuos 60 metų? Visuose santykiuose yra įtrūkimų, kuriuos tenka lipdyti atlaidumu. Neištikimybė, melas, priklausomybės, abejingumas... Manai, toms poroms neteko išgyventi nieko panašaus? Teko, tik vieni pasuka skirtingais kelias ir toliau ieško laimės, o kiti pamina savo principus ir atleidžia. Va taip ir pragyvenama 60 metų kartu. Galų gale, nereikia ieškoti didelių sukrėtimų, juk dauguma porų neatlaiko net paprasčiausios monotonijos, kurios išvengti praktiškai neįmanoma. Pagarba kitam žmogui, mokėjimas ieškoti kompromisų, susitaikyti, atleisti - tai yra ilgalaikių santykių paslaptis. O meilė... Ar tik nepainiojame jos su aistra?

Aistra - tai ne kas kita, kaip dopamino antplūdis tavo organizme, verčiantis tave eiti iš proto dėl šalia esančio žmogaus. Tiesą sakant, didžioji dalis porų išsiskiria būtent tada, kai dopamino kiekis nuslūgsta ir euforijos nebelieka. JAV antropologės Helenos Fisher tyrimų duomenimis, vidutinis statistinis poros medaus mėnuo (t.y. aistringasis periodas) trunka maždaug metus – kaip tik tiek laiko įsimylėjėlių kraujyje dopamino būna daugiau nei įprastai. Tiesa, pasitaiko ir gana malonių išimčių, kai euforija neslopsta net iki 30 mėnesių – taip nuskyla toms poroms, kurios dėl kokių nors priežasčių neturi galimybės matytis reguliariai. Galop organizmas vis tiek neištveria dopamino antplūdžio, ir aistros atslūgsta. Jei per tuos metus porai pavyksta suartėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, jų santykius pradeda reguliuoti kiti cheminiai junginiai. Beprotiškas įsimylėjimas pereina į kitą stadiją – prieraišumą. Daugelis šio žodžio kratosi, esą jis asocijuojasi su banalumu ir buitiškumu. Tačiau kaip tik prieraišumas mums teikia laimės pojūtį. Patirti malonumą siautėjant hormonų audroms gali visi, stengtis net nereikia, o štai ilgalaikiai santykiai – tai jau darbas, kuriam pasirengęs toli gražu ne kiekvienas. Sprendžiant iš skyrybų skaičiaus Lietuvoje (šimtui santuokų jų tenka 57), be dopamino ramentų bendrauti su antrąja puse pavyksta toli gražu ne visiems.

„Ate kitoms merginoms, dabar jis - tik mano!“ - tai dar vienas dalykas, kurio tikisi tikrai nemaža dalis merginų. Nebūk kvailė! Jeigu iki santuokos jis lakstydavo paskui svetimus sijonus, žiedas ant piršto tikrai nieko nepakeis. Viskas liks kaip buvę, tik esant reikalui žiedas bus paslėptas kur nors kišenėje. Ištekėdama už tokio žmogaus tu ne jį pririši prie savęs, o save pririši prie jo. Kitaip tariant, jis ir toliau gyvens kaip gyvenęs, o tau teliks susitaikyti su mintimi, kad toks jau jis yra. Kai pagaliau praregėsi, greičiausiai išsiskirsi. Vienintelis skirtumas, kad oficialios skyrybos truks ilgiau, nei būtų nesusituokus.

Apskritai, visoms moterims reikėtų nustoti naiviai tikėtis, kad vyras pasikeis ir taps toks, kokio jos nori. Dauguma moterų dažnai daro vieną iš esminių klaidų, dėl kurių vėliau labai gailisi: užsimerkia prieš blogąsias savybes ir tikisi, kad su laiku jos kažkur išnyks. Vargu ar taip nutiks, todėl, kad ir kaip būtum įsimylėjusi, stenkis žvelgti realybei į akis ir prieš save matyti JĮ tokį, koks jis yra, o ne kokį norėtum matyti.

Na ir esminis dalykas - ateities vizijos. Ar uždavei sau klausimą, kas bus tuomet, kai susituoksite? Ko tikiesi tu, ir ko tikisi jis? Straipsnio pradžioje Irma rašė: „Jau treji meti planuoju vaikus, o vyras delsia. Kai klausiu kodėl, teisinasi, esą kol kas negalime sau to leisti. Kai dabar pagalvoju, tokius esminius dalykus vertėjo aptarti dar prieš vestuves, bet gi meilė... Atrodė, tokie dalykai su laiku susidėlios savaime“. Ir Irma labai teisi. Jeigu vyras neplanavo vaikų iki vestuvių, nėra jokios garantijos, kad susituokus kas nors pasikeis. Ir negali jo nei kaltinti, nei kažko reikalauti - pati kalta, kad pasikliovei viltimi ir neaptarei tokio svarbaus reikalo dar prieš vestuves.

1. Ar mes planuojame susilaukti vaikų ir kokių sąlygų tam reikia?
2. Ar mes žinome vienas kito ateities planus?
3. Ar sutampa mūsų požiūris į finansus ir darbų pasiskirstymą namuose?
4. Ar yra dalykų, kurie mus siaubingai erzina ir kurių norime atsikratyti?
5. Ar yra dalykų, kurių negalėtumėme atsisakyti, jei prašytų antra pusė?

Čia tik 5 klausimai, į kuriuos tiesiog privalai atsakyti dar iki santuokos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Meilė

Psichologas apie amžiaus skirtumą poroje: yra užslėptų psichologinių motyvų (16)

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys? Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį, sako psichologas Erikas Siudikas.

Psichologas: kas laiko "negyvuose" santykiuose ir kodėl sunku išsiskirti

Prisimenu priešais save sėdinčią klientę. Ji vardu Eglė (vardas pakeistas, gautas klientės leidimas). Ne tik jos širdis, tačiau ir akys yra kupinos skausmo. Ji dalinasi savo išgyvenimais pasakodama gyvenimo istoriją, kuri jai pačiai yra unikali ir išskirtinė.