Tragiškas dvynių Gibbons likimas - nepaaiškinamas mergaičių ryšys ir mirtis, išlaisvinusi iš kančių

 (5)
© Cosmopolitan.ru

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažnai sakoma, kad dvynius sieja nepaaiškinamas ryšys ir empatija vienas kito atžvilgiu, tačiau kartais artumas perauga į maniakišką prisirišimą. Ši istorija - apie seseris Gibbons.

June ir Jennifer pasaulį išvydo 1963 metais Barbadose, tačiau neilgai trukus šeima persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją. Tėvai greitai pastebėjo, kad jų mažylės elgiasi keistai - jos buvo neįprastai tylios ir kontaktą palaikydavo išskirtinai tik tarpusavyje. Iš pradžių tėvai manė, kad mergaičių vystymasis šiek tiek sulėtėjęs ir jos tiesiog atsilieka nuo savo amžiaus vaikų, tačiau jų prielaidos buvo klaidingos, juk mergaitės bendravo, tik ne su visais.

June ir Jennifer sugalvojo savitą bendravimo būdą, kurį galėjo suprasti tik jos pačios. Po daugybės metų vienas psichiatras pabandė iššifruoti įrašytą merginų kalbą ir suprato, kad jos bendrauja įprasta anglų kalba, tačiau jų kalbėjimas toks greitas, kad garsams susiliejus į vieną srautą tampa neįmanoma atskirti pavienių garsų ir suprasti žodžių.

Mokykloje mergaitės buvo vieninteliai juodaodžiai vaikai - jas engdavo, todėl net mokytojai išleisdavo seseris iš pamokų anksčiau, kad šioms nereikėtų susidurti su mokiniais ir jos galėtų saugiai grįžti namo. Akivaizdu, kad šios aplinkybės neskatino merginų atvirumo ir noro įsilieti į bendruomenę. Kuo toliau, tuo stipriau jos glaudėsi viena prie kitos ir atsiribojo nuo aplinkinio pasaulio.

Tik tuomet, kai mergaitėms suėjo 14 metų, tėvai nusprendė, kad taip tęstis nebegali ir metas kreiptis pagalbos į specialistus. June ir Jennifer teko lankytis pas psichiatrą, tačiau gydymas nepasiteisino ir gydytojai rekomendavo išbandyti drastišką metodą - išskirti seseris ir išsiųsti jas mokytis į skirtingus internatus. Problemos tai neišsprendė, tik dar labiau viską apsunkino: mergaitėms prasidėjo katatonija - iš įtampos jos tiesiog negalėdavo pajudinti nė vieno raumens.

Nenorėdami kankinti savo dukrų, tėvai ir vėl leido joms būti dviese, tačiau seserys užsidarė kambaryje ir atsiribojo nuo šeimos. Mergaitės niekur neišeidavo, o pagrindiniu jų užsiėmimu tapo lėlių vaidinimai, kurie, tiesą sakant, buvo gana kraupūs. Savo kuriamas istorijas seserys įrašinėjo, kad vėliau galėtų padovanoti įrašus savo jaunesnei seseriai Rose.

Nepaisant to, kad viena be kitos jos negalėjo būti, šis ryšys ne visuomet teikdavo joms malonumą. Štai, ką June apie seserį rašė savo dienoraštyje: „Niekas pasaulyje nesikankina taip, kaip mes su seserimi. Gyvendami su sutuoktiniu, vaiku ar draugu, žmonės nejaučia to, ką jaučiame mes. Mano sesuo, kaip milžiniškas šešėlis, užgožia visą saulės šviesą ir yra visų mano kančių epicentras“.

Seserys pradėjo kurti romanus, kuriuose taip pat netrūko keistokų istorijų. Pavyzdžiui, June kūryboje buvo pasakojama apie paauglį, kurį sugundė mokytoja. Vėliau jis pateko į pataisos namus, kuriuose tapo netradicinės orientacijos apsauginio auka. O Jennifer pasakojo apie gydytoją, kuris, gelbėdamas savo vaiką, užmuša šunį ir persodina jo širdį savo vaikui, o įsikūnijusi šuns dvasia nusprendžia atkeršyti.

Seserys ne kartą bandė parduoti savo kūrybą žurnalams, tačiau kiekvieną kartą sulaukdavo neigiamo atsakymo - jų romanuose buvo pernelyg daug žiaurumo ir agresijos. Tuomet June ir Jennifer priėmė itin keistą sprendimą - nutarė tapti nusikaltėlėmis ir bent iš dalies paversti realybe tai, ką rašydavo savo romanuose. Seserys Gibbons puldinėdavo niekuo dėtus praeivius, grobdavo parduotuvėse, o galiausiai buvo pagautos ir uždarytos griežto režimo psichiatrijos klinikoje, kurioje praleido 11 metų.

Nepaisant to, kad seserys buvo uždarytos atskiruose kambariuose, jų elgesys buvo identiškas - vienai pakeitus sėdėjimo pozą, kita savaime atsisėsdavo lygiai taip pat. Ši bauginanti sinchronizacija gąsdino gydytojus. Laikas bėgo, o išleisti seserų niekas neketino, todėl jos nusprendė, kad norint suteikti laisvę bent vienai iš jų, kažkuri turi numirti. Buvo nuspręsta, kad mirti turi Jennifer.

Šioje vietoje vertėtų prisiminti vienintelį žmogų, kuriam pavyko prasibrauti pro itin glaudų dvynių ryšį ir užmegzti su jomis kontaktą. Tai buvo „Guardian“ žurnalistė. Būtent su ja seserys nusprendė pasidalinti ateities planais. Taigi vakarą, prieš seserų perkėlimą į kitą ligoninę, Jennifer prisipažino žurnalistei greitai mirsianti. Į klausimą „kodėl“ Jennifer atsakė labai trumpai: „Nes mes taip nusprendėme“.

Atėjus metui išvažiuoti iš klinikos, Jennifer padėjo galvą ant seses kelių ir tariamai užsnūdo, užmerkusi akis. Tačiau ligoninės Jennifer nepasiekė - ji buvo mirusi. Mirties priežastimi tapo miokarditas - jokių apsinuodijimo ar smurtinės mirties simptomų ekspertai nerado.

„Po ilgo laukimo pagaliau mes laisvos“ - būtent taip po sesers mirties pasakė June. Jennifer palaidojo, kuomet jai buvo vos 30 metų. Paskutiniais duomenimis 2008 metais June gyveno vienumoje, netoli savo tėvų namų. Ji nesilankė pas gydytojus ir įsiliejo į visuomenę, praeitį palikusi praeityje. 2016 metais jos sesuo Greta žurnalistams pasakojo, kad dėl sprendimo atiduoti mergaites į psichiatrinę kliniką, jų šeimai teko patirti daug nemalonumų. Galiausiai June apkaltino kliniką, kad būtent ten buvo sugriautas jų gyvenimas ir jie kalti dėl Jennifer mirties.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Praūžė pirmoji diena grožio, mados ir stiliaus parodoje

Šiandien Klaipėdos „Švyturio“ arenoje po vienu stogu prasidėjo XIII-oji Tarptautinė grožio industrijos paroda „GROŽIS 2017“ ir mados paroda „STILIUZ 2017“. Tris dienas grožiu, stiliumi ir mada šturmuoti Klaipėdos miestą pasiruošęs renginys žada ne tik nuolaidas profesionalioms grožio priemonėms ar madingiems daiktams, bet specializuotus seminarus, parodas ir užsiėmimus.

Suktas likimo vingis gražuolę madam de Brinvilliers pavertė žudike

Nežinia, kaip būtų susiklostęs madam de Brinvilliers gyvenimas, jei jos tėvas nebūtų uždraudęs matytis su mylimuoju. Deja, gražuole tituluojamos merginos gyvenimo istorija baigėsi labai liūdnai.