Protu nesuvokiami nėščių moterų ir vaikų kankinimai Aušvico koncentracijos stovyklose

Josef Mengele kairėje
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Moralinė abortų pusė kelia audringas diskusijas visame pasaulyje. Ar žmogus turi teisę naikinti užsimezgusią gyvybę? O kaip elgtis tais atvejais, kuomet būsimas kūdikis nelaukiamas arba yra prievartos vaisius? Gyvenime būna situacijų, kuomet įprastos normos ir taisyklės negalioja. Gydytoja Gisella Perl vienų vadinama gelbėtoja, kitų - žudike, nes būtent ši moteris Aušvico koncentracijos stovykloje padarė daugiau nei 3000 abortų.

Daktarė Perl buvo žydų rabino dukra. Jos tėvas - akušeris/ginekologas - dirbo Rumunijoje. Po to, kai vokiečiai užgrobė šalį, visa jų šeimyna buvo išsiųsta į Aušvicą. Koncentracijos stovykloje Gisellai teko dirbti liūdnai pagarsėjusio Josefo Mengele asistente. Per nepilnus dvejus metus, praleistus Aušvice, Mengele buvo pramintas „Mirties angelo“ arba „Baltojo angelo“ pravarde - atvykus naujokams jis atsistodavo ant platformos ir nurodydavo, kam keliauti į dešinę, o kam į kairę. Vieni buvo pasiunčiami dirbti, kiti - myriop. Mengele negailėjo nė vieno: net prie vaikų bloko jis buvo nubrėžęs liniją tarp 150 ir 156 centimetrų nuo žemės ir vaikus, kurių galvos nesiekė linijos, iškart siųsdavo į dujų kamerą. Rankų mostais sprendžiant atvykėlių likimus, ištiestos baltos rankos ir baltas apsiaustas primindavo baltą angelą.

Aušvico mirties stovykla
Aušvico mirties stovykla
© RIA/Scanpix

Tačiau labiausiai Mengele pagarsėjo dėl protu sunkiai suvokiamų eksperimentų su žmonėmis. Labiausiai jį domino tyrimai paveldimumo srityje. Mengele daug savo laiko skyrė žiauriems veiksmams, tarp kurių buvo kūdikių vivisekcija, vyrų ir berniukų kastracija nenaudojant anestetikų, aukštos įtampos elektrošokai moterims tikrinant jų ištvermę. Sugalvojęs, kad galima pakeisti žmogaus akių spalvą, Mengele nusprendė paeksperimentuoti su vaikais, tiesiog suleisdamas jiems į akis chemikalų. Po bandymų tiriami dažniausiai būdavo nužudomi, o jų kūnai palikti skrodimui ir tolimesniems tyrimams.

Protu nesuvokiami nėščių moterų ir vaikų <span style="color: #c00000;">kankinimai Aušvico koncentracijos</span> stovyklose
© Vida Press

Šio siaubūno asistente dirbusi Gisella Perl kiekvieną dieną matydavo šiuos košmarus ir nesibaigiančius kalinių kankinimus. Anot Perl, Aušvice ypatingai kentėdavo nėščios moterys, kurias kareiviai laikydavo savo žaisliukais. Besilaukiančių moterų mušimas lazdomis ir botagais jiems buvo tarsi smagiausia pramoga ir pasilinksminimas, tačiau tai nebuvo baisiausia, kas gali nutikti - moterys buvo tampomos po žemę už plaukų, spardomos į pilvą kerziniais batais, prievartaujamos ir netgi pastumiamos išbadėjusiems ir išerzintiems šunims. Tas, kurios išgyvendavo tokias „linksmybes“, gyvas mesdavo į krematoriumą. Norėdama išgyventi Aušvice, moteris privalėjo nutraukti nėštumą, kol niekas apie tai nesužinojo.

Gydytoja Gisella Perl buvo tas žmogus, kuris suteikė šansą daugiau nei 3000 moterų. Nepaisant to, kad Gisella neturėjo nuskausminamųjų, sterilių raiščių ir kitų būtinų chirurginių instrumentų, ji rasdavo būdų, kaip susiūti žaizdas, daryti abortus ir gydyti kaulų lūžius. Moteris rizikavo savo pačios gyvybe, gelbėdama tūkstančius tų, kurioms būtų tekę iškęsti nežmoniškus kankinimų skausmus.