Kaligula: iškrypėliškos imperatoriaus aistros, kurioms buvo pasmerktos net seserys

Filmas „Caligula“
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Su viena seserimi jis miegojo, kitą - prievartavo, stebėdamas bausmes ir kankinimus, kartodavo: „Mušk taip, kad pasijustų mirštąs!“, savo rankomis išdurdavo neįtikusiems akis, galėjo be jokio gailesčio nupjauti moterims krūtis, o vyrams – lytinius organus. Įžengus į sostą Gajui Julijui Cezariui buvo vos 25 metai. Sunku patikėti, kad vos per metus laiko tautos išrinktas jaunas ir simpatiškas imperatorius virto tikru siaubūnu.

Gydytojai ir tarnai išsiskirstė. Imperatoriaus miegamajame liko tik Cezaris ir sergantis, nusilpęs Tiberijus, ant kurio piršto žibėjo įspūdingas valdžios žiedas. Imperatorius atmerkė akis ir pakėlė ranką leisdamas suprasti, kad nori likti vienas, tačiau Gajui tai jau buvo nė motais. Jis stvėrė imperatoriaus ranką ir nuplėšė žiedą. Pagaliau! Išsvajotasis valdžios simbolis jo rankose. Tiberijus nebeturėjo galimybės išsikviesti pagalbos. Kuomet Gajus išėjo pro miegamojo duris, ant jo piršto spindėjo žiedas, o Tiberijus buvo išleidęs paskutinį atodūsį. Taip prasidėjo vieno žinomiausių Romos imperatorių – Kaligulos era. Ši diena buvo Kaligulos kerštas senajam imperatoriui už viską, ką jis padarė Cezario šeimai: užmuštas tėvas, pažeminta motina ir nuolatinės patyčios iš seserų... Kaligula atkeršijo, tačiau virto didesniu demonu nei jo taip stipriai nekęstas Tiberijus.

Kai viskas dar tik prasidėjo...

Jis stengėsi prisiminti tą akimirką, kuri į jo gyvenimą atnešė pirmąją nelaimę. Regis, jam buvo 7 metai. Tą dieną Gajus žaidė su savo seserimi Druzila. Paslėpė monetą ir už užuominą iš sesers reikalavo išpirkos – bučinio. Sesė atsisakė, o tuomet liepė užmerkti broliui akis ir pakštelėjo jam į lūpas. Gajus paraudo, sučiupo seserį... Ir tą akimirką į patalpą įžengė rūsčiai nusiteikęs tėvas. Jis liepė pakviesti motiną. Cezarį sukaustė siaubas, jis jautė, kad kažkas ne taip, tačiau bėgo iš paskutiniųjų.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Motina verkė ant tėvo kūno, aplink buriavosi jo atminimo pagerbti atėję kariai, o iš kalbų Gajus suprato – tėvą nunuodijo. Už ką – jis nežinojo. Jo tėvas Germanikas turėjo realių galimybių tapti imperatoriumi, kai tuo tarpu Tiberijaus visi nekentė. Kas buvo Cezario tėvo žudikas – niekam abejonių nekilo.

Po šio įvykio prieš Tiberijų buvo rezgamas sąmokslas, tačiau imperatoriaus patikėtiniai greitai eliminavo grėsmę: ištikimiausi murusiojo Germaniko kariai buvo suimti ir pasmerkti myriop, o Cezario šeima per prievartą išvežta į Kaprio salą.

Žingsneliu arčiau keršto

Kuomet Gajui sukako 17 metų, jo motina Agripina nusprendė išsiųsti jį į Romą. Naktį prieš išvyką jis sėdėjo apsikabinęs savo seserį. Druzila glostė jo galvą, padėtą ant savo kojų. Tik su ja Gajus galėjo atsipalaiduoti. Tik ji mokėjo jį nuraminti. Tuo metu Gajus nesuprato savo jausmų seseriai ir net nenutuokė, kokia tragedija tie jausmai virs ateityje. Druzila jį aistringai pabučiavo.

Pasimetęs jaunuolis išėjo iš kambario ir apšalo. Aplink stovėjo Tiberijaus apsauginiai, o jų rankose buvo bejėgė kraujuojanti motina Agripina. Gajus su siaubu suprato, kas nutiko: jų sąmokslas išvykti į Romą buvo atskleistas. Kažkas iš savų juos išdavė. Cezaris puolė prie motinos, tačiau apsauginiai jo nepraleido. Jis iš paskutiniųjų stengėsi prasibrauti, tačiau vienas iš karių, žvelgdamas jam tiesiai į akis, susmeigė kardą tiesiai į motinos krūtinę. Siaubo apimtas Cezaris negalėjo net pajudėti, galva tiesiog sprogo. O tuomet akis užplūdo visiška tamsa.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Šešeri metai šalia didžiausio priešo

Atmerkęs akis Cezaris pamatė imperatoriaus Tiberijaus gydytojus. Kaip jis atsidūrė Romoje? Kur jo artimieji? Gydytojai liepė jam gerti kažkokį nuovirą, tačiau Cezaris viską išspjovė baimindamasis, kad jį norima nunuodyti taip pat, kaip ir jo tėvą. Gydytojai paaiškino, kad Gajų buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, po kurio jis neatsigavo kelias dienas ir tik gerojo imperatoriaus Tiberijaus dėka jis vis dar gyvas.

Iš tiesų gydytojai melavo. Imperatorius nekentė ir mirusiojo Germaniko, ir jo sūnaus Cezario. Tačiau Germaniko patikėtiniai reikalavo, kad jo sūnus Cezaris užimtų mirusio tėvo vietą. Imperatorius tempė laiką, tačiau nepasitenkinimas armijoje didėjo. Tiberijus suprato, kad armija gali jį nuversti ar net nužudyti, ir tuomet jo galvoje gimė planas.

Tiberijus viešai paskelbė, kad imasi globoti Cezarį ir ši idėja, regis, visiems buvo priimtina. Taip Cezaris atsidūrė šalia savo tėvų žudiko. Tiberijus buvo pasimetęs – jaunas vaikinas, kuris turėjo keršyti už savo tėvų nužudymą, elgėsi itin ramiai ir paklusniai.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Šešeri metai šalia didžiausio priešo – tai tikra kankynė. Imperatorius Tiberijus buvo tikras sadistas ir tyčiojosi iš savo giminaičio kaip tik galėjo. Daugybę kartų Gajus norėjo suvaryti peilį tiesiai imperatoriui į širdį, bet kiekvieną kartą jis privalėjo užgniaužti savyje pyktį. Jis stebėjo savo priešo įpročius, analizavo jo poelgius, nuotaikas, sprendimus. Vienintelis dalykas, kuris stipriai Cezariui trukdė – jo liga. Prakeikta epilepsija. Jei priepuolis prasidės keršto metu, viskas nueis velniop. Apie jo ligą niekas nežinojo, nes Cezaris išmoko su ja tvarkytis pats. Jausdamas, kad galva pradeda tvinksėti, o akyse temsta, Gajus skubėdavo į savo kambarį, įsikąsdavo medinį pagaliuką ir su siaubu laukdavo prasidedančių konvulsijų. Kaligula žinojo, kad po vieno iš tokių priepuolių jis gali apskritai nebeatsikelti.

Jis kentėjo nuo epilepsijos ir nuolatinių Tiberijaus pažeminimų, tačiau didžiausias kančias jam teikdavo sesers Druzilos laiškai. Jie buvo pilni meilės ir skausmo. Druzila rašė, kad seserys neturi ką valgyti. O Gajus čia – dvare, tačiau nieko negali padaryti, nes laikas kerštui dar neatėjo...

Senai laukta keršto valanda

Imperatorius Tiberijus dievino gladiatorių kovas. Jis jautė sunkiai paaiškinamą malonumą ne tiek stebėdamas kitų mirtį, kiek pasiųsdamas juos myriop. Reikėjo tik nuleisti nykštį žemyn ir viskas – priešais stovėjęs gladiatorius nebeturėjo šansų išgyventi. Kaligula nenorėjo stebėti šio nesveiko žaidimo, tačiau buvo priverstas būti šalia.

Tą dieną kažkas pasikeitė. Į areną išėjo visų mylimas gladiatorius, kuriam buvo sunku rasti lygių. Jis nukovė šešis priešininkus ir galėjo tikėtis imperatoriaus pasigailėjimo. Gladiatorius žvelgė Tiberijui į akis laukdamas jo pakelto nykščio, rodančio palankumą, tačiau ištiesęs ranką į priekį Tiberijus nusikvatojo ir pasmerkė gladiatorių myriop. Jis priklaupė ant vieno kelio, pakėlė akis ir Gajus išvydo jose šį tą pažįstamo – neapykantą. Jis jautėsi taip pat, kaip tas pasmerktas gladiatorius. Kai virš pasmerktojo galvos jau šmėžavo giljotina, staiga Kaligula šoko iš savo vietos ir užriko: „Imperatoriaus valia įsakau sustoti!“

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Gajus jautėsi taip, tarsi išgelbėjo ne tą gladiatorių, o pats save. Imperatorius Tiberijus tik nusijuokė ir pakėlė nykštį į viršų. Tegul Kaligula pažaidžia geraširdį, o armija galės eilinį kartą įsitikinti, koks imperatorius yra atlaidus.

---

Gajus skaitė sesers laišką. Ji rašė siaubingus dalykus – vieną iš brolių numarino badu, kitas persipjovė sau venas. Sesuo rašė, kad šis laiškas greičiausiai paskutinis, nes ji nežinanti ar sugebės ištverti badą... Motina ir tėvas nužudyti, broliai sunaikinti, o dabar ir mylima sesuo Druzila miršta iš bado. O jis gyvena priešo namuose, jam šypsosi, lankstosi ir valgo jo duoną. Viskas. Daugiau Kaligula taip nebegalėjo.

Po vakarienės imperatorius Tiberijus netikėtai sublogavo ir prarado sąmonę. Buvo kalbama, kad imperatorių bandė nunuodyti. Visi patyliukais šnabždėjo Gajaus vardą, tačiau garsiai ištarti niekas nedrįso. Gajus puikiai suprato – jeigu imperatorius atsikels, jo laukia galas. Paskutinį tašką Cezaris turėjo padėti pats. Arba Tiberijus sunaikins jį, arba jis pagaliau sunaikins savo priešą. Cezaris buvo įsitikinęs, visi jo galvos skausmai ir priepuoliai kyla tik dėl neapykantos. Pašalinus tos neapykantos priežastį, nebeliks ir tos nelemtos epilepsijos, vis dažniau jį užklumpančios iš pasalų.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Gydytojai ir tarnai išsiskirstė. Imperatoriaus miegamajame liko tik Cezaris ir sergantis, nusilpęs Tiberijus, ant kurio piršto žibėjo įspūdingas valdžios žiedas. Imperatorius atmerkė akis ir pakėlė ranka leisdamas suprasti, kad nori likti vienas, tačiau Gajui Julijui Cezariui tai jau buvo nė motais. Jis stvėrė imperatoriaus ranką ir nuplėšė žiedą. Pagaliau! Išsvajotasis valdžios simbolis jo rankose. Tiberijus nebeturėjo galimybės išsikviesti pagalbos. Kuomet Cezaris išėjo pro miegamojo duris, ant jo piršto spindėjo žiedas, o Tiberijus buvo išleidęs paskutinį atodūsį.

Romos gatvėse visi šventė tirono mirtį, tačiau niekas net neįtarė, kad visai netrukus jų gelbėtojas Kaligula taps kur kas didesniu siaubu, nei buvęs imperatorius.

Siaubūnas žengia į sostą

Kai Gajus žengė į sostą, jam buvo vos 25 metai. Romos gyventojai džiaugėsi naujuoju valdovu, kuris buvo gailestingas ir geraširdis. Pirmas dalykas, kurį Gajus padarė – parsivežė savo seseris, tarp kurių ji – mylimoji Druzila. Tačiau jo laukė netikėta žinia – Druzila ištekėjo už gerokai už save vyresnio vyro. Toks buvo Tiberijaus įsakymas. Ir tai tapo didžiausia jau mirusio imperatoriaus Tiberijaus bausme Kaligulai. Jis vis dar galėjo glaustis prie savo sesers, tačiau jo viduje virė pyktis, sumišęs su aistra. Ji buvo vienintelė, kurios jis troško, tačiau Druzila priklausė kitam.

Viskas tekėjo sava vaga, tačiau vieną naktį Kaligula atsikėlė išpiltas šalto prakaito – prieš jį stovėjo Tiberijus, o jo pirštą puošė valdžios žiedas. Jaunajam imperatoriui prasidėjo haliucinacijos, rėkdamas jis puolė iš savo kambario ir pradėjo blaškytis po rūmus. Ištiko dar vienas epilepsijos priepuolis, tačiau šį kartą – gerokai stipresnis nei visi prieš tai buvę. Du mėnesius visi meldėsi, kad Kaligula atsigautų, o imperatorius gulėjo lovoje, kamuojamas karščiavimo ir pasikartojančių traukulių.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Šiuolaikiniai mokslininkai spėja, kad Kaligulai prasidėjo encefalitas - infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis, tačiau tuometiniai daktarai negalėjo pasakyti, kas vyksta su jų valdovu ir kaip jam padėti. Kaligula pasveiko, tačiau ligos pasekmės buvo siaubingos.

Galvos skausmas tapo nuolatiniu jo palydovu, imperatorius sudirgdavo dėl menkiausių smulkmenų, kartais nebenorėdavo gyventi ir pats nesuprasdavo, kas su juo darosi. Kaligula beveik nemiegodavo ir tik per pietus kelioms valandoms sugebėdavo atsipalaiduoti. Naktimis prasidėdavo tikras košmaras – jį kankino nepaaiškinamos baimės, paranoja. Kartą eilinio išgąsčio priepuolio metu Gajus susižeidė ranką ir pamačius kraują jį staiga užplūdo netikėtas palengvėjimas. Pasąmonėje skausmą jis susiejo su krauju ir palengvėjimu. Taip gimė naujas Kaligula – tas, kuris krauju bandė malšinti savo skausmus.

Po bemiegės nakties Kaligula kartu su savo patarėjais ir artimiausiais žmonėmis sėdo prie pusryčių stalo. Maistas jam pasirodė neskanus ir imperatorius liepė pakviesti virėją. Kaligula pradėjo šaukti, kad maistas smirda puvėsiais, tačiau virėjas tik skėsčiojo rankomis negalėdamas to paaiškinti, nes jo pagaminti patiekalai iš tiesų buvo puikūs. Įsiutęs Gajus liepė užspausti virėjui kirkšnis ir per piltuvėlį supilti jam 4 litrus neskiesto vyno. Kankinimas truko valandą, kol virėjo šlapimo pūslė neatlaikė ir jis mirė siaubinga mirtimi. O imperatorius tuo metu juokdamasis viską stebėjo ir ramiai valgė. Susirinkurieji prie stalo buvo pasibaisėję, o Kaligula garsiai kvatojosi. Bausmė, kraujas – tai padėjo jam pajusti palengvėjimą.

Vakare skausmai sugrįžo, o kartu su jais ir tikrasis Kaligula. Jis suprato ką padaręs, tačiau nieko pakeisti nebegalėjo. Kaligulą apėmė siaubas, jis vėl negalėjo užmigti, o mintyse be perstojo sukosi baisiausios mintys.

---

Į Kaligulos miegamajį įžengė basa, tik naktiniais marškinėliais vilkinti sesuo Druzila. Ji atsisėdo šalia Gajaus ir kaip vaikystėje pradėjo glostyti plaukus, pasidėjusi jo galvą sau ant kelių. Kaligula po ilgo laiko vėl pajautė ramybę. Ir jo galvoje kilo nauja sąsaja – skausmas, sesuo, palengvėjimas.

Gajus pasilenkė prie sesers, o ji tam nesipriešino. Buvo baisu, nejauku, gėda... Kaip tai įvyko, jie ir patys nesuprato, tačiau Gajus žinojo – tai yra meilė. Ji, sesuo Druzila, - vienintelė moteris, kurios jis iš tiesų kada nors yra geidęs. Šis uždraustas jausmas gimė dar tuomet, vaikystėje, pirmojo bučinio metu. Ji buvo ištekėjusi, tačiau Gajus norėjo būti šalia jos dieną ir vakarą, kaip tais senais laikais, kai jie dar buvo jauni ir laimingi.

Filmas „Caligula“
Filmas „Caligula“
© Vida Press

Druzilos vyras žinojo kas vyksta, tačiau pačiam imperatoriui į akis nieko sakyti nedrįso. Vietoje to jis pasiskundė senatui ir netrukus kilo sąmyšis. Visi žinojo apie Kaligulos aistras ir pomėgius, tačiau į jo orgijų vakarėlius žiūrėjo pro pirštus. Juk jis – imperatorius! Vis tik dabar buvo pradėta garsiai kalbėti apie tai, kad Kaligula linksminasi ne tik su tarnaitėmis, bet ir su savo patikėtinių žmonomis. Kalbos sklido ir niekas nebežino, kas yra tiesa, o kas tik pramanai, tačiau taikstytis su tokia imperatoriaus savivale nenorėjo niekas. Juo labiau, Kaligulos sprendimai vis dažniau buvo itin nepalankūs pačiam senatui ir bet kuriuo atveju imperatorių reikėjo kažkaip pažaboti...

Atsisveikinimas su gyvenimo meile ir pačiu gyvenimu

Druzila mirė netikėtai. Dar vakar jie kartu vakarieniavo, tačiau ji staiga sukniubo. Gajus sušaukė geriausius Romos gydytojus, tačiau nuodai buvo stipresni už mylimąją. Gajus neteko paskutinio žmogaus, kurį nuoširdžiai mylėjo. Imperatorius neteko proto. Jis nežinojo, ką dabar daryti ir kam keršyti, jis tapo neprognozuojamu ir labai pavojingu žmogumi. Vos per mėnesį keli šimtai žmonių buvo paaukoti liūtų maistui. Mirtimi jis spręsdavo menkiausius nesusipratimus, o jo paranoja vis augo... Vieną vakarą rūmų koridoriuose jis pastebėjo savo jaunėlę seserį. Mintys užplūdo prisiminimai apie Druzilą ir nevaldomas pyktis dėl jos mirties. Jis prirėmė seserį prie sienos ir išprievartavo, o po to iškėlė prabangią vakarienę. Paskutinę vakarienę savo gyvenime.

Iki šiol regzti senatorių sąmokslai buvo greitai numalšinami, tačiau ne šį kartą. Po puotos Kaligula žengė požeminiu koridoriumi, kur jo laukė pretorionų karo tribūnas Kasijus Herėja ir jo durklas...

Šaltinis