Indija: žvilgsnis į Neįtikėtiną šalį

 (3)
Neįtikėtina Indija – taikliai pasirinktas šūkis šalies reprezentacijai. Siekdama pritraukti kuo daugiau turistų Indijos valdžia ne tik kuria magišką šalies įvaizdį, bet ir stengiasi išugdyti geresnes tautiečių manieras diegdama požiūrį: svečias yra Dievas. Tad, pakiliai nusiteikusi keliavau į Neįtikėtiną šalį, kurioje gyvena maharadžos, Aišvarja Rai (Aishwarya Rai) gražuolės, teka stebuklinga upė Ganga ir ore tvyro dvasingumas.
Indija: žvilgsnis į <em>Neįtikėtiną</em> šalį
© Fotolia nuotr.

Neįtikėtiną šalį aprengti žodžiais nelengva. Ji - tarsi indė, susisupusi į spalvotą sarį ir nepaaiškinsi, kas tai: kelnės, kostiumėlis ar suknelė. Iš pradžių stebėdama šalį automatiškai formuoji jos vaizdą į mintis ir žodžius, bet tarp stebėtojo ir vaizdo egzistuoja etiketės, vertinimai, koncepcijos, kurios trukdo objektyviai patirti. Praleidus mėnesį Indijoje žvilgsnis pasikeičia.

Nereikia nei sakyti, kad Indija - kontrastų šalis. Neįtikėtina šalis gali sužavėti unikaliais architektūros šedevrais, šventyklomis, tačiau įkėlus koją į kitus miesto rajonus norisi kuo greičiau ją iškelti. Neaplanko nė viena dvasinga mintis aplinkui matant netvarką. Tiesa, praeinant išsirikiavusių prekeivių gatvele buvo matyti, kad jie švarinasi, šluodami purvą nuo savo prekyvietės į gatvę, tiesiog ant praeivių. Planas pasivaikštinėti po Delį dingo. Sparčiu žingsniu pasukau link netoliese esančios traukinių stoties, ir jau iš tolo išvydau traukinius be durų. Dar prisiminusi žiniasklaidoje mirgančius straipsnius apie Indijos viešojo transporto „saugumą“ merginoms, po akimirkos sėdėjau taksi automobilyje ir vykau daugiau nei du šimtus kilometrų link Himalajų kalnų, į Rišikešo miestą. Liūdino pakelės netvarka, bet jei žvilgsnį kreipi aukščiau, gali pamatyti įstabaus grožio gamtą. 

Pyyyp… tai buvo pagrindinis garsas lydintis visą kelią. Vėliau, supratau, kad šis vairuotojų pypinimas Indijoje labai natūralu, juk miestų gatvėmis vaikšto praeiviai: karvės, asilai, beždžionės ir žmonės. Tykiai sėdėdama automobilyje paprašiau jauno berniuko, taksi vairuotojo, uždaryti visus langus. Vis dėlto. Šalis įgavo kitas spalvas, kai vairuotojas įjungė indišką muziką, kuri nuspalvino kontrastingą kasdienybę. Indiją nelengva suvokti mąstant logiškai. Neįtikėtiną šalį, tikriausiai, reikia išvysti užmerkus akis, pamatyti tai, kas nematoma per jos spalvų, kvapų, skonių, prisilietimo, muzikos ar triukšmų sintezę. 

Čia tvyro kontraversiška energija. Nepažįstami praeiviai dažnai šiltai pasisveikina: Namaste. Tačiau daugelio žmonių akyse galima pajausti sunkų, slegiantį ar net smerkiantį žvilgsnį. Visgi yra ir daug šviesuolių, kurie dalinasi su pasauliečiais savo gerąja energija. Dėl šių įkvėpėjų atvyksta turistai ieškantys dvasingumo. Nušvitę žmonės Indijoje dievinami. Ne kartą teko išgirsti: mes netikime Dievu, mes tikime mokytoju.

Teko garbė apsilankyti ašrame, kuriame viešėjo garsus šviesuolis Sri Prem Baba. Prieš jam atvykstant grojo muzika. Baltoje salėje tvyrojo šviesa ir gerumas. Skaidrūs vakariečių merginų balseliai traukė indiškas dainas ir mantras. Po netrumpos muzikinės įžangos, šalia mergelių, soste (ar kažkas panašaus) sėdėjo pats Baba. Žmonės jau prieš koncertą kalbėjo, kad Baba turi nežemiškų galių: sugeba pravirkdyti, prajuokinti ar žvilgsniu suteikti palaiminimą. Taigi apie ketvirtį valandos jis tik žiūrėjo. Žvilgsniu skrodė minią. Tikintieji nuščiuvo, sulaikė kvėpavimą, skruostais rideno ašaras. Visą laiką tvyrojo šventa minios tyla ir Prem Babos bei vertėjo mikrofoniniai balsai. Žmonių akys švietė. Sujaudinti tikintieji gaudė kiekvieną žilabarzdžio Babos žodį. Ramiu balsu jis pasakojo apie artėjančią dvasinę revoliuciją ir patarė nesustoti ieškant tiesos: 

Savo talentu ir veikla dalinkite meilę kitiems. Pagrindiniai meilės aspektai yra atleidimas ir dėkingumas. Jūs visada turite priežasčių būti dėkingi. Suteikdami laimės kitiems, jūs pamažu skaistinate save, – lakoniškais sakiniais kalbėjo Prem Baba.

Neįtikėtinoje šalyje daug kas nesuprantama vakariečiams. Ji tokia didelė ir skirtinga: gyvenimas šiaurės Indijoje skiriasi nuo pietinės dalies, miesto nuo provincijos, šudro nuo maharadžos... Šioje šalyje vyrauja primityvus paprastumas ir atvirumas: žmonės kalba ir elgiasi taip, kaip jaučiasi, gaminą maistą ant žemės, valgo rankomis, jei šalta tiesiog susisupa į spalvingą antklodę ir oriai vaikštinėja gatvėmis, net minėtos šiukšlės nesidrovėdamos guli atvirai griovyje nesulaukdamos vietinių dėmesio. Taika su visais.

Iš tikrųjų, kuo ilgiau stebi Indiją tuo mažiau suprantama ji atrodo. Vis tik norint pajausti Neįtikėtinos šalies magišką pusę, geriausia pasitelkti visus penkis ar net šešis pojūčius (Indijoje jogai įvardija net vienuolika). Galbūt, Indija – tai džiūstantys saulėje spalvoti skalbiniai, ore tvyrantys smilkalų ar prieskonių kvapai, ajurvediški masažai, šaltas dušas po vandens kriokliu, sidabrinis smėlis palei Gangą glostantis basas pėdas, indiško šilko prisilietimas prie kūno, apyrankių ir grandinėlių skambėjimas nužingsniavusios indės kelyje, cikadų griežimas vakarais, nušviestos kalnų viršūnės išduodančios patekančią saulę, rūke skęstantys šventyklų bokštai, įgarsinti tyliai aidinčiom mantrom. Om... Om...

Tyrumo kryptis - Rišikešas. Užrašai iš Indijos ašramo

Susitikimas su draugėmis, taurė balto ar raudono vyno, rinkinukas sūrių ar mėsyčių, o desertui latte kava – tokia savaitgalio akimirka Rišikeše neįtikėtina. Atvirai pasakius, niekas jumis nepatikėtų. Nėra šiame mieste mėsos. Nėra alkoholio. Dažnai nėra net kavos, nes vietiniai nuolatos gurkšnoja chai masala (saldžią arbatą su pienu).

Ir žmonės plūsta iš viso pasaulio į sielos miestą, jogos sostinę. Palikę šiuolaikinio gyvenimo patogumus atvykėliai ieško išminties ir dvasingumo, studijuodami jogą, ajurvedą, ar tiesiog medituodami prie Gangos upės. Dvasinių paslaugų asortimentas čia itin platus, todėl svarbu pasirinkti tinkamą mokyklą ar ašramą. Kadangi dalis jogos mokytojų tiesiog daro verslą, pamokų lygis gali būti žemesnis nei Europoje.

Akių dūmėjų čia nestinga, buria kas tik turi laiko: iš delno, pagal gimimo datą, valandą ar pasitelkia kosminę reiki energiją. Pabendravus su merginomis, išbandžiusiomis šiuos abrakadabra menus, išgirstu neįtikėtinas istorijas. Mergina iš Dubajaus pasakojo, kad astrologas tiksliai nuspėjo jos praeitį, tačiau ji neliko patenkinta, kad praeitame gyvenime buvo tik savanorė medicinos seselė. Amerikietė įtikinėjo, jog energetinių akmenukų krautuvėlėje, pardavėja pridėjusi prie jos kaktos vidurio (šioje vietoje, pasak jogų, yra “trečioji akis”), kažkokį akmenį persmelkė super energija ir tarsi elektra nupurtė.

Burtininkų nelengva išvengti. Perkant lauktuvių akmenukais nusagstytą apyrankę, pardavėjas išbūrė iš delnų. Bevaikščiojant gatvele netikėtai buvau sustabdyta keistos moters, kuri patrynusi mano kairę ranką su kažkokiu žvėriuku (atrodė lyg keistas žiurkėnas), leido man užuosti kaip maloniai, tarsi prancūziškais kvepalais pakvipo mano dešinioji ranka. Galiausiai, besirinkdama žiedą, netikėtai išgirdau iš niekur atsiradusio vienuoliškos išvaizdos simpatiško praeivio balsą: jei tiksliai nežinai, koks tavo akmuo, nepirk – tai pavojinga, – ir iškarto pasisiūlė pakonsultuoti.

Įdomumo dėlei leidau jaunuoliui vienuoliui pademonstruoti savo talentą netoliese esančioje interneto kavinėje. Atsivertęs astrologijos interneto puslapį vienuolis pradėjo vardinti mano būdo savybes ir spėti, kaip klostosi mano meilės reikalai. Ūūū... laikyk arklius vienuoli, tarėmės, kad papasakosi apie spalvotus akmenukus. Tikriausiai, šalia sanskrito tekstų jaunuolis vartė knygą Valgyk, melskis ir Mylėk. Ačiū! Ir nei minutei nepraėjus jau žingsniavau link kalvos į ašramą, kuriame pasigrūdinau vieną, ilgą mėnesį.

Ką galima sužinoti pagyvenus Indijos ašrame? Kaip žvilgsniu hipnotizuoti, kaip pagydyti akis, kad nebereikėtų akinių, kaip žaibišku greičiu sulieknėti, kaip išlikti jaunai… Žodžiu, stebuklai, o ne mokslai. Jūs tikriausiai šypsotės manydami mumbujumbu. Vis dėlto, kaip sako jogos meistrai pasirinktas gyvenimo kelias negali būti suvoktas intelektualiai. Patirtis ateina tik per praktiką. Tad įvairius pratimus reikia atlikti kasdien ir gal po metų, gal po dviejų, bus rezultatai. Nieko stebėtino, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių –įdėsi pastangų, sulauksi rezultato. Priežasties ir pasekmės dėsnis.

Kaip atrodo viena diena tipiškame Indijos ašrame? 6.00 meditacija, mantros, pranayama ar shatkarma. Išvertus į lietuvių kalbą: maldos, kvėpavimo pratimai, ar įvairios organizmo valymo procedūros. 7.45 arbatos pertraukėlė. 8.00 atliekame jogos pratimus. Labiausiai laukdavome  10.00 – pusryčių. Vadinasi, gausime piene virtos avižinės košės, papajų, bananų, guava vaisių ir viską apliesime medumi. Po tokių pusryčių 11.00 galime pradėti klausytis filosofijos paskaitos. 13.00 pietūs: tradiciškai chapati (blyneliai), ryžiai, kokia nors žirnių, pupų ar moliūgų sriuba ir patroškintos daržovės. 14.00 Jogos teorija: anatomija, jogos terapija, komunikacija ar ajurveda. 16.30 vėl pasimankštiname ir švariai nusiprausę 19.00 sėdame ant kilimėlio valgyti vakarienės. Tai gali būti tešloje apkepti baklažanai, kalafiorai, bulvės, svogūnai, belieka tik pamirkyti į žolelių padažą ir niam. 20.00 savarankiškas studijavimas. Dėstytojai padovanojo dvi storas knygas ir pravedė ekskursiją pro knygynus, taigi vakarais užmigdavome beskaitydami. Ir taip kiekvieną dieną išskyrus penktadienius, kada besimėgaudami laisvu laiku kopdavome į kalnus ar aplankydavome aplinkinius miestus.

Dėstytojų turėjome daugiau nei pakankamai – šeši septyniems studentams. Teorijos paskaitos vykdavo ketvirtame pastato aukšte su dideliais langais pro kuriuos žvelgė aukšti kalnai ir, galbūt, beždžionė. Jos netikėtai atsėlindavo ir užsiropšdavo stebėti paskaitas pro langą, ar ką nors nugvelbti balkone.

Niekada nežinai, kas tavęs laukia per paskaitas: vieną dieną atlikdavome juoko jogą, kitą kartą mokytojas paduoda į rankas vamzdelį ir paprašo sukišti į nosį, ir ištraukti pro burną, nes tai tik viena iš organizmo valymo procedūrų. Laimei, studentas turi teisę atsisakyti.

Nereikia net sakyti, kad taip pasigrūdinus mėnesį, po ankstyvų maldų, meditacijų, intensyvių treniruočių maratono ir vegetariško maisto transformuojiesi į ramią, gražią ir laimingą būtybę. Pradedi pasaulį ir save jausti kitaip. Jei prieš atvykstant į ašramą kirbėjo mintis: galbūt, ištversiu be mėsos, bet kaip ištverti be kavos, – tai išvykdama kaip mantrą kartojau: grįžusi namo tęsiu šį sveiką gyvenimo būdą, tačiau... Jau lėktuve neatsispyriau stiuardesės siūlomai baltai kavai. Lengva kalbėti kol esi dvasingame Rišikeše, kuriame nedaug pagundų. Vienok, gerą miestą savo dvasinei kelionei pasirinko Bitlai 60 – aisiais.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Laisvalaikis

Mados gerbėjams - džiugios LOFTAS FEST naujienos

Vienintelio miesto festivalio Lietuvoje „Loftas Fest“ metu į Naujamiesčio širdimi tapusį menų fabriko kiemą kvies ne tik tris scenas apimsianti muzikinė programa, bet ir daugybė kitų atradimų bei potyrių. Vienas jų – grožio ir stiliaus oaze urbanistiniame festivalio kontekste tapsianti „Fashion Avenue“ erdvė.

Vienas gražiausių "Instagram" profilių, kokį matei! (1)

Ar yra merginų, kurioms nepatinka gėlės? Galbūt floristo darbas žavi ne visas, tačiau pabūti beribiame žiedų lauke greičiausiai norėtų daugelis.

TESTAS: esi nuolankioji Pelenė, nenuorama princesė ar vyrų svajonė? (12)

Štai 5 intriguojantys moteriški personažai, neabejojame – puikiai tau pažįstami. Atlikusi šį testą sužinosi, koks yra tavo įvaizdis.

Šiandien – COSMO kino vakarai su filmo BLOGOS MAMOS išankstine premjera

Rugpjūčio COSMOPOLITAN kino vakaruose – motiniškų išdaigų komedijos BLOGOS MAMOS išankstinė premjera ir staigmenos šauniausioms žiūrovėms!