Geišų paslaptys: meilė už pinigus ir jaunystė, paaukota vyrų tenkinimui

 (9)
Geišos
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dauguma įpratę manyti, kad geišos - tiesiog paleistuvės, už pinigus tenkinančios visus vyrų noras. Tačiau viskas ne taip paprasta. Verčiant iš japonų kalbos žodis „geiša“ reiškia „menininkė“ (gei – menas + sha – žmogus). Bet... Vis tik nenuneigsim fakto, kad to meno dalis yra vyrų gundymas.

Geišos įvaizdis daugiareikšmis – ji tapatinama su kurtizane, sunkiai suprantama, kaip hieroglifai ir paprasta, kaip išaušusi nauja diena. Ji – puiki psichologė ir tuo pačiu – vyrų (japonų) svajonės įsikūnijimas. Ji nėra proziška, kaip, beje, ir visa Tekančios Saulės šalies kultūra.

Suprasti visas gundymo subtilybes – menas, kurio geišos mokosi visą gyvenimą. Pagrindinis šių moterų tikslas – įsiteikti vyrui, neprarandant savo orumo. Būti švelniai kaip gėlė ir lanksčiai kaip ievos šakelė - patikėk, ši užduotis tikrai nėra pati lengviausia! Būti atvira ir kartu paslaptinga, naivia ir išmintinga, viliojančia ir nepasiekiama, gyva lėle, Madona ir kekše. Ko gero, geiša galėtų būti ne tik japonų vyrų svajonių moteris.

Geišos
Geišos
© Vida Press

Galbūt dar nežinojai, kad pirmosios geišos buvo vyrai ir linksmino jie ne moteris, o taip pat vyrus. Tačiau vyriškos lyties geišos buvo viso labo juokdariai, kurie nepadoriomis dainelėmis ir anekdotais audrino svečių vaizduotę, taip nuteikdami juos susitikimui su japonų laisvo elgesio merginomis. Tačiau po kurio laiko reiklūs japonų vyrai naktinių plaštakių draugijoje ėmė nuobodžiauti. Štai tuomet geišos vaidmenį pirmą kartą, tačiau labai sėkmingai, įkūnijo moteris.

XVIII amžiuje geišos buvo dviejų kategorijų: „baltosios“ ir „atsiduodančios“. Pirmųjų vaidmuo buvo tik linksminti, o antrųjų – kūniškai atsiduoti už pinigus. Tačiau 1779 metais pastaroji veikla buvo griežtai uždrausta visiems laikams. Nuo šiol geišos negalėjo net sėdėti už vieno stalo su laisvo elgesio moterų klientais, dėvėti ryškų kimono, plaukus formuoti įmantriomis šukomis ir ilgomis smeigėmis. Beje, pats paprasčiausias būdas atskirti paleistuvę nuo tikros geišos – pažiūrėti į jos kimono diržą. Jeigu jis, kaip ir pridera, užrištas sudėtingu mazgu iš nugaros, prieš jus – „moteris–gėlė“ (taip vadinama geiša). Jeigu diržas surištas iš priekio – reikalas aiškus, nes dar negimė toks žmogus, galintis pats užsirišti kimono iš nugaros. Tam reikia laiko, įgūdžių ir specialiai apmokytų padėjėjų.

Geišos
Geišos
© Vida Press

Norint tapti vyriškos laimės įkūnytoja, tenka ilgai mokytis, pradedant sulaukus vos dešimties metų. Tiesa, laikantis šių dienų įstatymų, pradėti mokytis šio meno galima tik baigus vidurinę mokyklą, t,y. 15 – 16 metų.

Ankstesniais laikais įsiskolinę tėvai mergaites parduodavo į okijas (namus, kur buvo ruošiamos geišos). Dabartiniais laikais šią profesiją merginos renkasi savo valia. Tačiau gėlių pasaulis žiaurus, didžioji dalis jų atsisijoja jau pirmajame etape, kai mergina pora metų turi patarnauti vyresniųjų geišų susitikimuose. Kitas etapas, kuomet ji tampa patyrusių geišų stebėtoja, mokosi iš jų bendravimo manierų, judesių, sakės pilstymo ritualo, makiažo subtilybių, dainavimo, šokių, ikebanų komponavimo, piešimo, grojimo įvairiais muzikos instrumentais ar bent jau vienu – japonų nacionaliniu instrumentu – šamisen, poezijos eilių kūrimo. Ir, suprantama, mokosi vieno svarbiausio dalyko – palaikyti lengvą pokalbį su vyrais, pataikauti ir flirtuoti su jais. Laidyti įvairias užuominas, tačiau neperžengti leistinų ribų. Geišos bučinys negali turėti tęsinio!

Geišos
Geišos
© Vida Press

Visa tai ji turi atlikti nuoširdžiai (bet už pinigus). Beje, tai nesunkiai įmanoma, nes geišos niekada nelinksmins kompanijos, jei ši jai nemaloni, net ir už pagarsėjusius arbatpinigius, kurie čia vadinami „gėlių pinigais“. O jeigu kuris nors nesuvaldys savo rankų, gali būti sudrausmintas vėduokle per veidą.

Ir štai vieną gražią dieną mergina jau tampa Maiko – mokine, jaunąja geiša. Maiko jau gali dalyvauti arbatos gėrimo ceremonijose, tačiau ne viena, o su savo vyresniąja seserimi – patyrusia geiša, kurią paskiria Okijos šeimininkė. Vyresnioji ir jaunesnioji seserys atlieka specialų ritualą, po kurio jos sujungiamos visam gyvenimui. Vyresnioji mokins jaunėlę visų viliojimo meno subtilybių ir padės pelnyti jai arbatos gėrimo namų svečių palankumą.

Tiesa, jaunėlė sesuo dar turi atlikti Midzuage – nekaltybės praradimo ceremoniją, kuri atitekdavo didžiausią piniginę sumą pasiūliusiam vyrui. Dažniausiai tas vyras būdavo garbaus amžiaus, juk jaunučiai paprasčiausiai neturėtų tokių pinigų. Blogiausia, kad tie vyrai, pasiryžę už jaunos geišos nekaltybę pakloti nemenką sumelę, retai kada būdavo švelnūs ir gailestingi...

Geišos
Geišos
© Vida Press

Sulaukusi aštuoniolikos, naujoji geiša galėjo įsigyti asmeninį gerbėją – Daną. Jis privalėjo nupirkti geišai naują kimono, brangius papuošalus ir užtikrinti jai gerą materialinę padėtį. Neretai šiuos du žmones siejo intymūs ryšiai, o kartais net ir meilė. Tačiau dažniausiai – tiesiog simpatija. Geiša galėjo intymiai bendrauti su keliais partneriais, tačiau dažniausiai rinkosi vieną, juk geras vardas svarbiau. Ji galėjo net pagimdyti kūdikį nuo Dano ir ištekėti. Žinomi atvejai, kai geišos tapo diplomatų, ministrų, kunigaikščių, oligarchų žmonomis. Tiesa, ištekėjusi geiša turi atsisakyti savo profesijos. Šiuo atveju taip pat egzistuoja tam tikras ritualas. Visiems savo klientams, arbatėlės namų šeimininkėms, okijos seserims ir motinėlėms turėjo būti išsiųstos specialios vaišės – dėžutė virtų ryžių. Jeigu ryžiai balti – mergina nebesugrįš. Jeigu raudoni – gali dar visko būti.

Be abejonės, visus labiausiai domina intymus geišų gyvenimas, juk apie jų gabumus lovoje sklando legendos! Šios moterys buvo tikros vilioklės, mokėjusios lovoje pamaloninti vyrą taip, kaip niekas kitas.

Pasakojama, kad sakuros buvo pagalbinė priemonė mokant jaunas geišas bučiuotis. Jos turėjo sugebėti liežuviu surišti mazgelį iš sakuros vaisiaus kotelio. Dar vienas būdas treniruotis – bananas. Apžiojusios bananą, jos labai švelniai ir atsargiai lūpomis ir liežuviu nuvalgydavo banano šonus sluoksnis po sluoksnio.

Geišos profesija graži, bet jau beišnykstanti. Net Kiote, tradiciniame „gėlių mieste“, geišų šiandien tėra apie tris šimtus. 1920 metais visoje šalyje buvo apie 80 tūkstančių Okijų darbininkių, o šiandien jų yra ne daugiau tūkstančio. Didžioji dalis Tokijo gatvėmis vaikščiojančių išbalintais veidais ir kimono apsirengusių geišų tėra paprastos statistės, uždirbančios fotografuojantis su turistais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Laisvalaikis

Praūžė pirmoji diena grožio, mados ir stiliaus parodoje

Šiandien Klaipėdos „Švyturio“ arenoje po vienu stogu prasidėjo XIII-oji Tarptautinė grožio industrijos paroda „GROŽIS 2017“ ir mados paroda „STILIUZ 2017“. Tris dienas grožiu, stiliumi ir mada šturmuoti Klaipėdos miestą pasiruošęs renginys žada ne tik nuolaidas profesionalioms grožio priemonėms ar madingiems daiktams, bet specializuotus seminarus, parodas ir užsiėmimus.

Suktas likimo vingis gražuolę madam de Brinvilliers pavertė žudike

Nežinia, kaip būtų susiklostęs madam de Brinvilliers gyvenimas, jei jos tėvas nebūtų uždraudęs matytis su mylimuoju. Deja, gražuole tituluojamos merginos gyvenimo istorija baigėsi labai liūdnai.

COSMO kino vakaras su komedijos KAIP IŠSIRINKTI VYRĄ premjera

Spalio COSMOPOLITAN kino vakare – romantinės komedijos KAIP IŠSIRINKTI VYRĄ premjera bei staigmenos šauniausioms žiūrovėms!