Garsioji būrėja aferistė, užtraukusi gėdą karaliui Liudvikui XIV

 (2)
Asociatyvinė nuotrauka
© DELFI montažas / Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Catherine Monvoisin, dar žinoma kaip „La Voisin“, buvo prancūzų būrėja, viena iš pagrindinių veikėjų liūdnai pagarsėjusioje „nuodų aferoje“ (pranc. L'affaire des poisons), kuri užtraukė gėdą Liudviko XIV viešpatavimui.

Jos sutuoktiniui Antoine’ui Monvoisinui - juvelyrui, verslas sekėsi prastai, tad norėdama išlaikyti savo ir vyro turtą, Catherine griebėsi būrimo technikų: chiromantijos ir skaitymo iš veido.

Palaipsniui dar įvaldė raganavimą, užsiėmė medicina, ypač akušerija, darė abortus ir dalino meilės ištroškusiems ar pražudytiems stebuklingus gėrimus, nuodus bei meilės miltelius, kuriuose maišydavo rupūžių kaulus, kurmių dantis, geležies drožles ir netgi žmonių kraujo bei palaikų dulkes.

Visgi labiausiai ši moteris pagarsėjo mieste kaip talentinga aiškiaregė ir būrėja. Būtent šie gebėjimai leido jai tapti viena mistiškiausių ir labiausiai užburiančių XVI amžiaus antrosios pusės Paryžiaus moterų.

Būdama santuokoje ši dama nevengė paleistuvysčių, tad nenuostabu, jog pagrindiniu bendrininku tolimesniuose nusikaltimuose tapo jos meilužis magas Lesage - Adamas Coeuretas.

Catherine dvasiniais gebėjimais visi vis labiau žavėjosi, ypač dėl to, kad ji tvirtino juos gavusi iš paties Dievo, kai buvo "nekalto" devynerių metų amžiaus. Ir nors būrėja buvo įgijusi šiek tiek fiziologijos žinių, medicininį savo darbą grindė informacija, gauta iš veidų ir rankų skaitymo, bei ateities spėjimo.

Kai Catherine aplankė finansinė sėkmė, savo darbo vietoje ji kūrė ypatingą mistinę atmosferą, taip pat labai rūpinosi įvaizdžiu: moteris išleido 1500 livrų tamsiai raudono aksomo mantijai su aukso siūlais siuvinėtais ereliais. Visos investicijos atsipirko su kaupu - La Voisin klientų skaičius augo kaip ant mielių.

Natūralu, kad šioji dama turėjo ir priešų. Štai 1665 metais ji stojo prieš Sorbonos universiteto profesorių komisiją ir aistringai įrodinėjo savo talento galią. Dėl ypatingų retorinių gebėjimų ir įspūdingo pasirodymo ji, žinoma, buvo paleista.

Bėgant laikui Catherine ištobulino būrimo technikas ir ėmė dalyvauti anuomet populiariose „juodosiose mišiose“, kuriose buvo naudojama kaip gyvas altorius garbinamoms dvasioms. Taip pat sparčiai išpopuliarėjo karaliaus rūmuose. Jos pagalbos, patarimų ir slaptų medicininių procedūrų prašė ne vienas svarbus anų laikų žmogus.

Catherine buvo užtektinai išmintinga, kad atremtų bet kokią priešų kritiką ir engimą, tačiau kai įsitraukė į aferą, tapusią vienu didžiausių Liudviko XIV gyvenimo skandalų, jos gyvenimas atsidūrė pavojuje.

Viskas prasidėjo nuo ponios Montespan, karaliaus meilužės, kuri pasamdė būrėją „juodosioms mišioms“. Apeigų liudininkai spėjo, kad ponia Montespan taip bandė surasti būdą, kaip užsitikrinti Liudviko XIV meilę. Per vieną susitikimą su La Voisin ji netgi gavo specialų stebuklingą gėrimą ir afrodiziakų, kuriais vėliau svaigino karalių.

Artimi ryšiai su ponia Montespan būrėjai netrukus ėmė kelti problemų. Susierzinusi karaliaus meilužė buvo tiesiog apsėsta meilės, todėl jai mieliau buvo matyti mylimąjį mirusį, nei su kita moterimi guolyje.

Kai 1679 metais Liudvikui XIV galvą apsuko Angelique de Fontanges, ponia Montespan paprašė garsiosios būrėjos nužudyti įsimylėjėlius. Iš pradžių Catherine nesutiko, tačiau bėgant laikui piktasis ponios Montespan pasiūlymas jai darėsi vis labiau priimtinas. Ragana sukūrė nuodus ir planą. Tik viskas susiklostė visai ne taip, kaip ji tikėjosi.

La Voisin nelaimei, vietoj karaliaus ir jo meilužės buvo nunuodyta Liudviko XIV brolienė, Orleano kunigaikštienė. Negana to, šie nuodai pražudė daug kitų Catherine klientų priešų ir konkurentų. Dėl visų šių nusikaltimų kaltinimai buvo mesti jai, tačiau net kankinama ji neatskleidė nei klientų vardų, nei „juodąsias mišias“ lankiusiųjų tapatybių. Manoma, kad ši moteris pražudė nuo tūkstančio iki pustrečio tūkstančio žmonių.

Tuo pat metu ponia Montespan karaliaus rūmuose ir toliau buvo laikoma vienu patikimiausių žmonių. Yra net įrodymų, kad ji buvo viena iš karaliaus patarėjų teisiant būrėją. Ponia buvo beveik išteisinta dėl dalyvavimo šiame nusikaltime, tačiau 1680 metų liepą būrėjos Catherine dukrai Marguerite pavyko įrodyti, kad būtent Montespan buvo viena iš jos motinos klienčių. Tiesa, karalius šia istorija anuomet nepatikėjo.

1680 metų vasarį Catherine buvo sudeginta pačioje Paryžiaus širdyje, Place de Greve aikštėje. Nėra iki galo žinoma, kas nutiko jos dukrai Marguerite, tačiau legendos apie jos liūdnai pagarsėjusią motiną sklandė dar ilgai po jos mirties.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją