Laimikis.lt – vienas sėkmingiausių Lietuvos gatvės mados tinklalapių

Jei žodis „laimikis“ jums asocijuojasi su tris kilogramus sveriančia lydeka, pats metas interneto naršyklės adreso eilutėje įvesti www.laimikis.lt. Jau dvejus metus gyvuojančio tinklaraščio įkūrėjai Julius Narkūnas ir Jekaterina Lavrinec didžiuosiuse Lietuvos miestuose ieško kitokių „laimikių“: stilingų ir įdomių žmonių, nebijančių nusifotografuoti ten, kur ir buvo sutikti – gatvėje.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Anksčiau laimikis.lt buvo tik gatvės mados blogas, tačiau dabar jo kūrėjai neapsiriboja miesto gyventojų stebėjimu.

- Kas išprovokavo laimikis.lt atsiradimą?

Jekaterina: mūsų profesinių interesų sritys yra susijusios su miestu – Julius – architektas, aš –miesto antropologė. Tai iš dalies ir lėmė, kad miestas, o pirmiausia, praeiviai, tapo pagrindine puslapio tema.

- Kodėl internetinį puslapį pavadinot „laimikiu“? Ar širdyje jaučiatės medžiotojai?

Jekaterina: fotografavimas yra tarsi medžioklė, nors mes vengiame būti paparaciais. Siekiame kontakto su žmogumi, jis turi pats pasirinkti, ar nori pradėti dialogą. Dar „laimikis“ mums asocijuojasi su laime (šypsosi).

- O ką išvaizda, apranga reiškia žmogui kaip asmenybei?

Julius: tai - jo charakterio, personažo išraiška, sakanti, jog žmogus yra kažkuo įdomus, ir provokuojanti priėjimą prie jo.

Jekaterina: mums yra svarbi ne tik išvaizda, bet ir laikysena, tai, kaip žmogus eina, kaip žiūri, kaip šypsosi. Pasitaiko tokių personažų, kurie labai gražiai atrodo, bet prie jų nesinori net prieiti, nes jauti didelę distanciją.

- Koks Vilniaus praeivių požiūris i jūsų veiklą? Ar pasitaiko nesusipratimų, žmonių, kurie bando pabėgti nuo fotoaparato?

Julius: net tada, kai žmogus atsako, jog nenori fotografuotis, pažinties metu, jis jaučiasi gavęs komplimentą.

Jekaterina: kartais žmogus tą dieną nesijaučia ypač gerai atrodantis, tad jis atsisako fotografuotis, bet niekada neatsisako paties kontakto. Pasitaiko ir tiesiog skubančių žmonių.

- Fotografuojate ne tik Lietuvoje. Ar užsienio miestai kažkuo kitokie?

Jekaterina: daugelio Vakarų miestų žmonės jaučiasi personažais labiau, nei pas mus. Jie jau konstruoja save kaip užbaigtą figūrą, kuri išeina į miestą kaip ant podiumo. Jie pasiruošę, kad aplinkiniai žmonės grožėsis jais ir jiems yra natūralu, kai tu prieini ir paprašai nufotografuoti.

- Tai ar miestas kuria žmones, ar žmonės miestą?

Julius: manau, vienareikšmiškai: žmonės kuria miestą.

Jekaterina: aš kaip antropologė, tikrai manau, kad žmonės. Keista – Julius yra architektas, jis turėtų teigti, kad miestas kuria žmones. Iš tiesų, konstrukcijos, kurios mus supa, daro didelę įtaką mūsų elgesiui – gali jaustis labiau suvaržytas ar mažiau, gyventi didesniu ar mažesniu tempu. Miestas pasiūlo savo tempą ir gyvenimo būdą.

Julius: Miestas tarsi nukreipia žmones rinktis vienose ar kitose vietose, jis gali sukurti foną vienokiai ir kitokiai emocijai, tačiau be žmonių galios tuo naudotis, be jų kūrybinio sugebėjimo tas vietas išnaudoti nebūtų nieko.

- Savo „laimikių“ dažnai klausiate, kokios jų pamėgtos miesto vietos. Kodėl šis klausimas jus domina?

Jekaterina: vienas iš mūsų sumanymų buvo kurti asmeninius miesto žemėlapius. Kiekvienas žmogus yra savo miesto interpretatorius, nes jis kuria savo miesto skaitymo (perėjimo) būdą.

Šis klausimas – tai galimybė pažinti miestą kitu kampu. „Laimikis“ yra orientuotas ir į anglakalbius skaitytojus, o žemėlapiai – tai galimybė kitaip pristatyti miestą. Dažnai nutinka taip, kad tu atvyksti į svetimą miestą ir nežinai, kur nueiti.

Tokiu atveju puslapyje gali susirasti personažus, kurie yra tau artimesni, kurių gyvenimo būdas tau patinka ir atsekti jų mėgstamas kavines, klubus... Tikėtina, kad ten laiką praleisi su tokiais pat žmonėmis, kurių pomėgiai artimi taviesiems.

- Fotografuojate jau du metus. Ar per tą laiką Vilniaus gatvės pakito?

Julius: pakito. Žmonės jaučiasi laisvesni.

Jekaterina: jeigu anksčiau mes ieškojome stilingų praeivių, tai dabar, kai išeini į gatves, susidaro įspūdis, jog žmonės jau yra pasiruošę patekti į „Laimikį“. Gatvės madų blogai, įvairūs žurnalai, televizijos rubrikos, skirtos gatvių praeiviams, visgi pakeičia miestelėnų požiūrį į save, savo aprangą, atsiranda laisvai su savo stiliumi eksperimentuojančių žmonių.

Julius: šiuolaikinio jaunimo karta yra labai lanksti. Tačiau džiugu, kad ir vyresni, nuo 25 iki 30 metų žmonės stengiasi nuo galvos iki kojų atitikti tam tikrą personažą, stilių, susikurt sau kažkokį vaidmenį, charakterį.

- Ar po ilgos praeivių fotografavimo patirties pasikeitė jūsų žvilgsnis? Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį išėję į gatvę?

Julius: dažnai jaučiame „Laimikio efektą“. Kai tam pačiam mieste gyvendamas fotografuoji žmones, pradedi nenorom nufotografuotą žmogų sutikti gatvėje ir tas pasisveikinimas žvilgsniu jau tampa kasdieniniu dalyku.

Jekaterina: bet tai visiškai atitinka vieną iš pradinių tikslų, nes mes galvojam, kad fotografavimas – tai bendravimas su žmonėmis. Ilgainiui, fotografuodami miestelėnus, mes suskursime šiltos komunikacijos erdvę, kurioje žmonės atpažįsta.

- Žmonių „surišimo“ funkciją atlieka ir kitas jūsų projektas – „Keliaujantys daikčiukai“ (rankdarbių autoriai tarpininkaujant „Laimikiui“ dalijasi savo kūryba). Ką būtent norite „surišti“?

Julius: iš tiesų, viskas prasidėjo nuo to, jog mes pamatėme, kad daugelis mūsų sutiktų žmonių kažką kuria. Mes nusprendėme pristatyti kūrėją per jo daikto kelionę pas kitą žmogų ir tuo pat metu „surišti“ du visiškai skirtingus žmones, kurie tarpusavyje yra anonimai.

- Iš pradžių tik pasyviai stebėjote miestą, o dabar jau bandote jį keisti. Muilo burbulų pūtimo akcija „Burbuliatorius“ – vienas iš pavyzdžių. Kodėl jautėte tokios iniciatyvos poreikį?

Jekaterina: mums rūpi atgavinti žmonių užmirštas erdves. Lukiškių aikštė (vien iš vietų, kur buvo surengtas „Burbuliatorius“, – aut past.), nors ir yra miesto centre, yra primiršta.

Mums norėjosi ją atgaivinti ir sukurti naują emocinę erdvę, kur žmonės galėtų laisvai komunikuoti.

„Burbuliatorius“ – tai žaidimas skirtas visiems aktyviems miestelėnams. Natūralu, kad erdvės, kur vyksta aktyvi, tiesioginė komunikacija, visada yra emociškai prisodrintos....

- Kokios pagrindinės „Laimikio“ vertybės ir kokį miestą jis norėtų matyti ateityje?

Julius: „Laimikio“ vizija – tai miestas, kuriame miestelėnai, o ne valdžios struktūros, atlieka pagrindidinį vaidmenį, kuriant miesto atmosferą.

Jekaterina: norime, kad miestelėnai pajustų savo unikalumą, vertę, nes labai dažnai kompleksuojama, gretinant Europos miestus su Lietuvos. Užsienio gatvės fotografai, su kuriais mums yra tekę bendrauti, visada pabrėžia, kad vilniečiai turi išskirtinį skonį, jų stilius skiriasi nuo daugelio kitų miestų.

Julius: taip pat norėtumėm, kad žmonės suvoktų, kad jie yra atsakingi už tai, kaip atrodo jų miestas ir ar jame yra gera gyventi.

- Kokiomis ateities nuotaikomis gyvena „Laimikis“?

Jekaterina: pastaruoju metu tampame vis rimtesni. Mums labai rūpi viešųjų erdvių rekonstravimas ir dialogo nebuvimas su valdžios struktūromis, kurios turi savo planus ir jais ne itin dalinasi su miestelėnais.

Julius: turbūt tapsime miesto kritiniais aktyvistais.

- Ar ketinate į šią veiklą įtraukti ir kitus Lietuvos miestus, ne tik Vilnių?

Jekaterina: prie įvairių kūrybinių veiksmų ir pilietinių iniciatyvų jau prisijungė kiti miestai, kurie siūlo savo interpretacijas. Mes galvojam ne tik apie Vilniaus miesto pilietiškumo ugdymą. Visada svarbu žinoti, kad miestelėnai yra didelio vyksmo (reiškinio, proceso) dalis. Tada geografinis atstumas tarsi išnyksta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įvaizdis

Be išimties visiems: vakarėlio aprangos kodas - perregimi audiniai

Ošiant Milano mados savaitei, garsenybės vos spėja suktis šokinėdamos nuo vieno vakarėlio prie kito. Po kiekvienos kolekcijos pristatymo jos ūžia uždarymo šventėse, o kur dar prabangios garsių žurnalų ir papuošalų gamintojų vakarienės...

TURĖTŲ PAMATYTI KIEKVIENA STILINGA MERGINA: svarbiausios Milano mados savaitės kolekcijos

Mados savaitė, praūžusi Milane, persikelia į kitą stileivų sostinę - Paryžių. Apie laukiamiausias Paryžiaus dizainerių kolekcijas dar papasakosime, o dabar peržvelk, ką 2018 m. pavasario ir vasaros sezonui siūlo garsiausi italų mados namai.

Princesė Charlene pasipuošė suknele, apie kokią padorioji Kate Middleton nė nedrįstų pagalvoti (3)

Monako princesė Charlene - viena patraukliausių karališkųjų šeimų narių visame pasaulyje. Ji lankosi kiekvienoje Milano mados savaitėje, nepraleidžia savo mėgstamiausių kūrėjų pristatymų.

45-metį peržengusios manekenės "Versace" šou nušluostė nosį jauniems supermodeliams (1)

Milano mados savaitėje pristatyta bene svarbiausia kolekcija - tai mados namų "Versace" šou. Šįmet jau 20-osios mados genijaus Gianni Versace mirties metinės, tad naujoji 2018 m. pavasario ir vasaros kolekcija dedikuota būtent Gianni įnašui į mados pasaulį.

Savaitės stiliaus nesėkmės

Pastaruoju metu žvaigždutės, rodos, pakvaišo dėl kūną vos tepridengiančių drabužėlių. Tiek perregimų apdarų matėme jau seniai, ypač išpopuliarėjo kombinezonai, pabrėžiantys kiekvieną kūno linkį. Nors už lango ruduo, garsenybių vakarėliuose temperatūra tik kyla!

Ar pastebėsi, kur šioje nuotraukoje slypi suktybė? (9)

Mada ne pirmus metus švaistosi beprotiškomis idėjomis. Šią vasarą išpopuliarėjo nuogasis maudymosi kostiumėlis, kurio raštas atkartoja plaukuotą nuogo vyro krūtinę. Dabar atėjo metas naujam iššaukiančiam aksesuarui.

Nauja suknelių kolekcija norinčioms jaustis moteriškai ir būti savimi

Laikui ir vietai nepavaldi elegancija. Tokį teiginį šį sezoną akcentuoja naujausią 2017 metų rudens-žiemos kolekciją pristatęs lietuviškas prekių ženklas UNDRESS.