Šiuolaikinėms merginoms vien grožio nepakanka

 (1)
Įprasta, kad merginoms, pasinėrusioms į mados ir grožio industriją, dažnai klijuojama paviršutiniškumo etiketė, tačiau šiandien tokie stereotipai pamažu nyksta. Šiuolaikinėms merginoms vien tik grožio negana, jos ne tik žavios, bet ir veiklios. Kol makiažo meistrė Rasa Petrauskienė pasakoja apie savo veiklą, laisvalaikį, rodo spalvingas fotosesijų nuotraukas, šalia stovi jos motociklas.
Lenktynininkė Ernesta Globytė
© D. Narbuto nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šiuo metu Rasa gyvena Kaune: „Myliu šitą miestą, tad kol kas kraustytis kitur neketinu. Turiu daug veiklų tačiau pagrindinė – vizažas, taip pat atlieku ir permanentinį makiažą. Link grožio srities ėjau daug metų. Iki vizažo ieškojau savęs gamybos srityje (mano pirmasis diplomas – tekstilės inžinerija), vėliau tapau rinkodaros specialiste. Šioje srityje darbavausi 5 metus, tačiau nuolat jaučiausi ne savo kailyje.“

Kaip prasidėjo tavo pažintis su grožio pasauliu?

Kai buvau maža, namuose makiažo priemonių tikrai netrūko, nes mano mama – taip pat vizažistė. Su jos palaiminimu namuose buvo leidžiama dažytis kaip tik norėjau. Vakarais su sese čiupdavome dažus ir kibdavome į darbą. Dažydavome viena kitą galvodamos, kad mokomės šio amato. Nors pažvelgus į nuotraukas atrodo, kad su veidais tiesiog krisdavome į šešėlių krūvą ir tai, kas ant jų likdavo, vadindavome makiažu. Galima sakyti, kad pirmasis patarimas makiažo srityje buvo gautas prieš 17 metų. Mama tokiu būdu gaudavo keletą valandų ramybės po ilgos darbo dienos, o mes su sese smagaus užsiėmimo. Taigi, win win situacija. Noras dažytis ir dažyti mano širdyje liko ilgam, nors mama metė šią veiklą pakankamai greitai.

Rasa Petrauskienė

Rimtai apsisprendžiau grįžti į grožio sritį prieš daugiau nei 6 metus. Dar dirbdama rinkodaros vadybininke pradėjau laisvu laiku rimtai domėtis ir mokytis makiažo technikų. Pirmosios pamokos iš youtube visažistų video, vėliau prasidėjo įvairūs teoriniai ir praktiniai seminarai, rengiami garsių Rytų Europos visažistų.

Kalbant apie ilgalaikį makiažą – tai natūrali makiažo raida, kai norėta padėti moterims sukurtą grožį išlaikyti ilgiau arba palengvinti rytinę „veido piešimosi“ rutiną. Labai patogu, kai atsikėlus ryte veidui pakanka poros kasdienių odos drėkinimo procedūrų, blakstienų tušo, lūpų blizgio ir tu jau graži. Dievas ne visoms davė gražius ar ryškius veido bruožus, tad nėra to, ko nepataisytų ilgalaikis makiažas, o dekoratyvinis makiažas nepaslėptų.

Kokius skirtumus pastebi tarp klienčių iš Kauno ir Vilniaus?

Man patinka gražinti moteris todėl į savo studiją visada keliauju su nuotaika lyg eičiau susitikti su gera drauge. Kaunietės mėgsta būti išskirtinės ir ryškios. Sakydama ryškios neturiu omenyje perkrautų makiažų, tiesiog makiažai turi būti išraiškingesni. Vilniuje pastaruoju metu pastebiu dvi tendencijas: arba natūralumą, arba pin up stilių – platūs akių kontūrai, raudonos lūpos ir, žinoma, platūs ryškūs antakiai. Man šis stilius labai moteriškas ir žavingas, tiesa, darantis ilgalaikį makiažą rekomenduoju nesilaikyti tokio stiliaus. Geriau stengtis paryškinti arba jei reikia pakoreguoti natūralius bruožus, nes mada ateina ir išeina, o ilgalaikis makiažas lieka ilgam.

Kaip įsitraukei į automobilių ir motociklų pasaulį?

Motociklais domiuosi ir važinėju jau nuo 15 metų. Draugai turėjo tokį sutrintą „Minsk“ motociklą, duodavo juo pasivažinėti. Na ir dar davė kelis kartus prasilėkti su „Jawa“. Vėliau su draugais pasukome skirtingais keliais ir motociklai buvo pamiršti. Po ilgos pertraukos sutikau savo dabartinį vyrą, kuris važinėjo enduro tipo motociklu. Įkalbėti jį duoti pasivažinėti ir man – nebuvo sunku, jau nuo pirmo rankenėlės pasukimo supratau, kad motociklai su manimi liks ilgam.

Vyras (tuomet dar buvo mano draugas) prekiavo „GoPro“ veiksmo kameromis. Kadangi jis pirmasis šias kameras atvežė į Lietuvą, reikėjo jas kažkaip reklamuoti. Važinėjome po įvairius motosporto renginius ir jomis filmavome, prieš kelis metus atidarėme savo pirmąją parduotuvę. Netrukus su pasiūlymu bendradarbiauti mus aplankė 2 Lietuvoje žinomi automobilių sporto lenktyninkai – Ernesta Globytė ir Rokas Steponavičius. Jų entuziazmas mus užkrėtė, ėmėme domėtis autosportu. Pradėjome važinėti ir į automobilių sporto renginius, dėti kameras į sportininkų mašinas. Šiuo metu bendradarbiaujame su daugeliu sportininkų, tačiau Rokas ir Ernesta visada bus tie ypatingi žmonės, nuo kurių į šį sportą pradėjome žvelgi rimtai.

Lenktynininkė Ernesta Globytė. Makiažas - Rasos Petrauskienės. Nuotr. - Dariaus Narbuto.

Kaip vyriškame auto / moto pasaulyje jaučiasi merginos?

Puikiai! Automobilių ir motociklų pasaulyje daugumą sudaro vyrai, todėl ten moterys sulaukia nemažai dėmesio. O dėmesys visoms moterims patinka. Kadangi vyras man ir nupirko motociklą, nujaučiu, kad jis į mano pomėgį reaguoja teigiamai. Deja, pats dabar nebevažinėja, nes visas jėgas ir laiką atiduoda savo verslui.

Ar tarp tavo draugių daug merginų, kurios domisi motociklais?

Sakykime taip – iš visų merginų, kurias pažįstu, automobiliais domisi tikrai mažai. Tačiau tų, su kuriomis nuolat bendrauju, dauguma užsiima automobilių ar motociklų sportu arba bent jau tuo domisi. Motociklais kaip ir automobiliais važinėjančių merginų yra tikrai labai nedaug. Tirbūt būtų galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, gal ne ant vienos rankos, bet suskaičiuoti galima.

Kokia buvo tavo pirmoji transporto priemonė?

Oficialiai pirmoji transporto priemonė – žaliai mėlyna „Opel Astra“. Tai buvo 1997 m. dyzelinis, lėtas, didelis, bet labai ekonomiškas automobilis. Nors ir neišvaizdi, tačiau ši mašina man buvo ypatinga, nes ją nupirko tėtis. Dabar važinėju su mažu automobiliuku „Fiat Idea“, o kai pasiilgstu greičio, čiumpu savo motociklą „Yamaha Fazer“ ir dumiu už miesto pasivažinėti.

Kaip sekasi derinti grožio ir sportinę veiklą?

Problemų tikrai nekyla. Automobilių sportu užsiimančios merginos taip pat nori būti ne tik greitos, bet ir gražios. O šiais metais pavyko automobilių sportą ir dekoratyvinį makiažą suderinti tiesiogiai. Esu pakviesta būti oficialia 1000 km lenktynių merginų komandos „Sostena – Renault Sport“ vizažiste. Man didelė garbė turėti galimybę savo teptukais gražinti lenktyninkes Ernestą Globytę, Agnę Vičkačkaitę-Lauciuvienę ir Indrę Senkutę.

Lenktynininkės Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė, Indrė Senkutė ir Ernesta Globytė

Ar motociklu važinėji tik savo malonumui?

Motociklas yra tik malonumui, jis padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. O tas laisvės pojūtis, kai suki gazo rankeną yra nepamainomas. Deja, dar neteko motociklu važiuoti į ilgesnę kelionę, bet planuose tokia yra.

Motociklai vis dėlto pavojingas reikalas, teko kada patirti rimtesnių traumų?

Motociklai – rizika, bet malonumas jais važiuoti yra stipresnis nei baimė. Kai sėdu už motociklo vairo, tampu žymiai budresnė, nes situacijų, kai tavęs nemato vairuotojas būna daug ir tam visada reikia būti pasiruošus. Rimtų traumų patirti teko, tačiau tai jau praeitis ir neverta jų prisiminti. Reikia kalbėti apie ateitį, nes ją kontroliuoti galime, o praeities nepakeisime.

Kokie tavo ateities planai?

Noriu ir planuoju likti grožio srityje. Jaučiu, kad esu savo rogėse, tad keisti srities nėra reikalo. Šią vasarą planuoju rengti fotosesiją Londone, ten apsistojęs mano geras pažįstamas – fotografas Darius Narbutas. Lietuvoje taip pat numatyta ne viena fotosesija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją