„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus

© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trečiojo reicho ideologijos pagrindas buvo idėja, kad arijų rasė yra viršesnė už visas kitas. Tam, kad šia idėja patikėtų visa Vokietija, buvo ne tik aktyviai vykdoma propaganda, bet ir kuriamas ypatingas planas, kaip išsaugoti ir tobulinti genetinį arijų kodą. Buvo sukurta ir vykdoma programa „Lebensborn“, kurios pagrindu mėginta auginti „grynakraujus“ supervaikus.

Išvertus iš vokiečių kalbos „Lebensborn“ reiškia „gyvenimo šaltinis“. Šiai programai asmeniškai vadovavo SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris. Svarbiausias „Lebensborn“ tikslas buvo ruošti grynakraujės rasės motinas, kurios gimdytų vaikus, ir arijų rasės vaikų auklėjimas.

„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus
© Vida Press

Nuo 1935 m. būsimų grynakraujų arijų tėvams buvo pateikti griežti reikalavimai: jie turėjo būti sveiki, nebūti teisti ir būti arijų kilmės. Moterys, kurios buvo atrinktos dalyvauti programoje, gyveno komfortiškai, jas apvaisindavo tik SS nariai. Prieglaudos, kuriose buvo gimdomi ir auginami kūdikiai, spaudoje buvo vadinamos „Himmlerio vaikų fabrikais“.

„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus
© Vida Press

Po poros metų buvo priimtas sprendimas rinktis gimdyves iš Norvegijos gyventojų. Naciai manė, kad šviesiaplaukės, mėlynakės moterys labiausiai tiko grynakraujų arijų „gamybai“. Vokietės į „Lebensborn“ organizaciją stodavo iš idėjos, o norvegėms tai buvo praktiškai vienintelė galimybė per karą gyventi pakenčiamomis sąlygomis. Dauguma jų gimdyvėmis ryždavosi tapti savanoriškai. Per visą „arijų gamybos“ programos egzistavimo laikotarpį Vokietijoje gimė apie 8 tūkst. vaikų, o Norvegijoje – 12 tūkstančių.

1938 H. Himmleris nusprendė, kad supervaikų „gamybos“ tempai per lėti, todėl imtasi atrinkti tinkamos išvaizdos moteris, kurios jau buvo nėščios. Joms buvo siūloma atiduoti vaikus į prieglaudą mainais į finansinį atlygį. Tos, kurios „Lebensborn“ programai pagimdydavo kelis vaikus, buvo apdovanojamos Motinystės kryžiumi.

„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus
© Vida Press

Praėjus dar vieneriems metams, „tinkamus“ vaikus imta grobti iš Lenkijos, Ukrainos, Jugoslavijos, Čekijos. Į Vokietiją atvežtus vaikus apžiūrėdavo gydytojai ir nuspręsdavo, kurie jų gali būti priskiriami „tipiškiems arijams“, o kurie – ne. Tuos, kurie būdavo pripažinti netinkamais, išsiųsdavo mirti į koncentracijos stovyklas.

„Grynakraujai“ vaikai buvo siunčiami į „perauklėjimo stovyklas“, kur jiems buvo suteikiami nauji vokiški vardai, įperšama nacistinė ideologija, jie buvo verčiami pamiršti savo kilmę ir tėvus. Vaikai, kurių nepavykdavo perauklėti, buvo be gailesčio naikinami. „Vaikų vokietinimo centruose“ berniukai ir mergaitės buvo švitinami ultravioletiniais spinduliais, kad jų plaukai įgautų tikriems arijams būdingą šviesų atspalvį. Perauklėti vaikai buvo perduodami esesininkų šeimoms arba buvo išsiunčiami į internatus.

„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus
© Vida Press

Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo etapais visi su „Lebensborn“ susiję dokumentai buvo sunaikinti, todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek vaikų buvo išvežta į Vokietiją. Istorikai nurodo apytikrį skaičių – 200 tūkstančių.

„Vaikų fabrikai“: kraupi vieta, kurioje naciai augino grynakraujus supervaikus
© Vida Press

Pasibaigus karui moterims, kurios dalyvavo grynakraujų arijų gimdymo programoje, atėjo sunkūs laikai. Norvegijos ir Vokietijos gyventojai keršijo motinoms, kurios per karą gaudavo maisto produktus, medicininį gydymą. Jos buvo sumušamos, verčiamos dirbti sunkiausius darbus.
Pagimdyti vaikai ir tie, kurie praėjo „vokietinimo“ kursus, buvo išsiunčiami į prieglaudas ar beprotnamius, kur iš jų buvo negailestingai tyčiojamasi. Norvegija mėgino išsižadėti „Lebensborn“ vaikų ir deportuoti juos į Vokietiją, bet nesėkmingai. Švedija priėmė kelis šimtus vaikų iš Norvegijos. Tarp tokių vaikų buvo Anni-Frid Lyngstad, kuri vėliau tapo grupės ABBA soliste. Jos tėvas buvo SS seržantas.

Šaltinis