Sekso vergių gyvenimas nacių koncentracijos stovyklose

 (53)
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Apie koncentracijų stovyklose patirtus košmarus prirašyta daugybė straipsnių, tačiau mažai kur buvo minimos moterys, vergavusios kiek kitokiais būdais. Kalbame apie taip vadinamų „specialios paskirties įstaigų“ – viešnamių prie koncentracijos stovyklų darbuotojas.

Antrojo pasaulinio karo laikais viešnamiai teikė paslaugas ne tik Vermachto kareiviams, bet ir koncentracijos stovyklos kaliniams. Tokiu būdu naciai skatino suimtuosius už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą.

Šis skatinimo būdas buvo įvestas 1942 metais tuometinio SS reichsfiurerio Himlerio įsakymu. Kadangi koncentracijos stovyklos kaliniai dirbo įvairius darbus, o tarp jų pasitaikydavo ir aukščiausios klasės meistrai, vadovybė stengėsi juos išsaugoti, tad kai kuriems buvo mokamas net nedidelis atlyginimas.

Sekso <span style="color: #c00000;">vergių gyvenimas</span> nacių koncentracijos stovyklose
© Vida Press

Kaliniai pinigus galėjo išleisti maistui, cigaretėms ar apsilankymams viešnamiuose. 15 minučių su prostitute kainavo 2 markes (palyginimui – cigarečių pakelis kainavo 3 markes). Tiesa, ši privilegija nebuvo suteikiama žydams.

Viešnamyje lankytis kada panorėjus nebuvo leidžiama. Pirmiausia reikėjo pateikti raštišką prašymą, tik tada koncentracijos stovyklos vadovybė galėjo išduoti leidimą apsilankymui „specialios paskirties įstaigoje“ konkrečiai nurodytu laiku.

Prižiūrėtojas sušukdavo kalinio numerį ir kambario, į kurį jis turėjo eiti, numerį. Visam tam buvo skirta ne daugiau 15 minučių, o apsilankymo viešnamyje galimas laikas tik nuo 19 iki 22 valandos. Kiekvieno kambario duryse buvo įtaisyta akutė, o pats lytinis aktas buvo leidžiamas tik misionieriaus poza.

Sekso <span style="color: #c00000;">vergių gyvenimas</span> nacių koncentracijos stovyklose
© Vida Press

Kalbant apie moteris, jų iš viso buvo apie du šimtai dešimtyje „specialios paskirties įstaigų“, kurios aptarnavo koncentracijos stovyklas Buchenvalde, Dachau, Sachsenhausene ir net Aušvice.

Kareivius aptarnaujančiuose viešnamiuose dirbo tikros prostitutės, o kalinių aptarnavimui buvo atrenkamos moterys iš Ravensbriuko ir Aušvico–Birkenau.

Tuo tikslu buvo atrenkamos moterys nuo 17 iki 35 metų. Daugelis iš jų buvo suimtos už asocialų elgesį ir už vengimą atlikti darbo prievolę, tačiau buvo ir tokių, kurios savo valia sutikdavo užsiimti šia nepadoria veikla. Esmė tame, kad kalinėms tai buvo ko gero vienintelė išgyvenimo galimybė. Prieš išsiunčiant moteris „į darbą“, jos net 10 dienų būdavo geriau maitinamos.

Sekso <span style="color: #c00000;">vergių gyvenimas</span> nacių koncentracijos stovyklose
© Vida Press

Koncentracijos stovyklų vadovybė, baimindamasi venerinių ligų protrūkio, viešnamių darbuotojoms įvedė privalomą reguliarią medicininę patikrą. O kalbant apie nepageidaujamus nėštumus, tai dauguma moterų būdavo tokios išsekusios, kad jos tiesiog tapdavo nevaisingos. O jeigu kuri nors ir pastodavo, būdavo grąžinama į koncentracijos stovyklą, kur jai atlikdavo abortą.

Po nacizmo žlugimo „specialiųjų įstaigų“ darbuotojos buvo pamirštos, juk formaliai jos nesiskaitė koncentracijos stovyklų kalinėmis. Jausdamos gėdą dėl savo praeities, dauguma moterų tylėjo, todėl nei viena iš sekso vergių negavo jokios kompensacijos...

Šaltinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją