Pasiryžti pokyčiams: 5 patarimai, kaip pasirinkti teisingą kelią

 (1)
Gyvename nuolatinių pokyčių ritmu – naujas darbas, pareigos, būstas, partneris, pomėgiai... Kartais pokytis sukuria vertę ir yra naudingas, tačiau kartais paaiškėja, kad jis bevertis ar netgi žalingas... Kasdien priimame daug įvairių sprendimų, tad kyla klausimas, kaip nepasiklysti tarp jų, neapsigauti ir pasirinkti tai, kas iš tiesų reikalinga?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Socialinių mokslų daktarė, sertifikuota koučingo specialistė Aistė Dromantaitė pataria, kokiais metodais galime naudotis, kai reikia priimti svarbų sprendimą.

Pliusų ir minusų sistema. Labai paprastas, bet veiksmingas metodas: paėmę lapą, padalinkite jį į dvi dalis. Vienoje dalyje surašykite konkretaus pokyčio „pliusus“, kitoje – „minusus“. Surašykite visus aspektus, kokius tik sugalvojate, net ir pačius absurdiškiausius. Štai ir aiškiai matote, ko daugiau – privalumų ar trūkumų – ir taip galite apsispręsti.

Kahneman-Tversky „lošimo“ teorijos metodas. Pliusų ir minusų metodas, nors ir efektyvus, turi trūkumų – lentelėje matomas pokyčio privalumų ir trūkumų santykis, tačiau ne jų svoris. Tuo tarpu, jeigu susirašysime sprendimo galimas sudėtines dalis pagal „aš išlošiu“ ir „aš pralošiu“, tie patys aspektai susidėlios kitu principu. Tokioje lentelėje bus labiau atspindėta pokyčio vertė, pavyzdžiui, koks nors įvykis gali būti neigiamas, tačiau žmogui asmeniškai įtakos neturi – jis dėl to nei išlošia, nei pralošia, todėl į svarstymą net nebūtų įtraukiamas.

Minčių žemėlapis (angl. mind-mapping). Svarstant, ar pokytis reikalingas, dažnai kyla labai daug ir įvairių minčių. Tos idėjos ir pamąstymai, jeigu neįgauna materialaus pavidalo, taip ir lieka galvoje. Kai kurios mintys pasimeta, pradingsta, kai kurios – transformuojasi ir praranda esmę. Tam, kad surankioti ir nepamesti nieko svarbaus, yra siūlomas minčių žemėlapio metodas. Jo esmė – susirašyti galvoje kirbančias mintis, paskui iš tų minčių kitus kylančius pamąstymus, idėjas. Kuriant tokį žemėlapį ant popieriaus dažnai savaime paaiškėja ir tinkamiausias sprendimas.

„Arba – arba“ principas. Tam, kad pasiryžtume priimti arba atmesti sprendimą, užtenka aiškiai įsivardinti, kas bus, jei pokytis įvyks ir kas bus, jeigu niekas nepasikeis. Pavyzdžiui: arba lieku dirbti „išaugtoje“ organizacijoje, kur saugu ir viskas žinoma, arba nusprendžiu „augti“ ir pereinu į kitą darbą, kur turėsiu daug mokytis, o ateitis – nėra aiški. Tuomet ir pasirenkame tai, kas svarbiau – saugumas ar pažinimas ir galimybės.

Imuniteto pokyčiams išjudinimo metodas. Tyrėjai Robert‘as Kegan‘as ir Lisa Laskow Lahey pastebi, kad net jeigu pokyčio nauda akivaizdi ir jo reikalingumu nėra abejojama, dalis žmonių vis tiek yra linkę ryžtingus sprendimus atidėti ir taip vengti pasikeitimo pradžios. Mokslininkai sukūrė 4 principus, padedančius pajudėti iš „žinau, kad reikia“ į „imu ir darau“. Šis metodas leidžia paskatinti tiek asmeninius, tiek organizacinius pokyčius.

Apie sėkmingą pokyčių įgyvendinimą dr. Aistė Dromantaitė papasakos plačiau pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“ metu, jos pranešimo tema – „Imunitetas pokyčiams ir sprendimų priėmimas šiandien“. Konferencija vyks „Litexpo“ parodų ir kongresų centre Vilniuje birželio 15 d., ketvirtadienį. Pranešimus skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimu dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai, karjeros konsultantai. Bilietus ir renginio programą galite rasti: isdriskpradeti.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją