Merginų išpažintys: kai tėvai paslapčia darydavo TAI...

 (56)
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Seka pasakas vienas kitam, stato namą, ieško raktų... O, ta naivi vaikystė! Kaip juokingai, nuoširdžiai ir klaidingai mes įsivaizdavome, ką gi ten (ir kaip) vienu du užsidarę veikia suaugusieji.

Moteriška nuojauta

Kai buvau maža, nė neįsivaizdavau, ką gali veikti suaugusieji, likę vieni. Tačiau kaskart, kai tėvai uždarydavo savo miegamojo duris, kažkodėl suprasdavau, kuo tai gali baigtis, ir garsiai šaukdavau: „Ne, aš nenoriu nei sesutės, nei broliuko. Nenoriu!“ Galiausiai apsipildavau ašaromis. Mama mane guosdavo, kad suaugusi suprasiu, kodėl mamytei ir tėveliui reikia pabūti vieniems. Žinoma, dabar suprantu, kad ne avių skaičiuoti prieš miegą jie užsidarydavo“, - Justina.

Namo statybos

Kartą užtikau naktį tėvus tai darant. Tiesiog atsitiktinai prabudau. Kad nebūtų girdėti, tėvai buvo įjungę muzikos centrą. Kadangi dar buvau maža, miegojome viename kambaryje. Buvau smalsi, todėl pasilenkusi nuropojau iki tėvų ir pamačiau didžiulį kalną - jie buvo po antklode. Pamaniau, gal žaidžia slėpynes, prišliaužiau dar arčiau - ir pasirodė tėvų veidai. Kitą dieną mamai papasakojau ir paklausiau, kas buvo, ką jie ten veikė. Ji atsakė, kad tiesiog žaidė su tėčiu žaidimą „Pastatyk namą“, kai vienas ant kito lipa ir vaizduoja plytas, o juokėsi ir aimanavo dėl to, kad tam, kuris likdavo apačioje, buvo baisiai sunku. Šiaip tėvai visad teigdavo, kad vaikus perka parduotuvėje, todėl maža aš irgi taupiau broliukui“, - Indrė.

Peliukas urvelyje

Kai buvau maža, turėjau kompaktinę pasakų plokštelę apie tai, iš kur atsiranda vaikai. Pirmąkart ją man paleidusi mama raudona šone sėdėjo ir laukė mano reakcijos. Tačiau aš buvau maža, man buvo nei galvoj, nei uodegoj, iš kur aš atsiradau. Pakako žinoti, kad iš didelės meilės. Taigi kompaktinėje plokštelėje buvo pasakojama, kad „peliukas“ (taip ten vadino vyriškąjį organą) lenda į „urvelį“ ir ten slepiasi, nes jam saugu. Nė pusės teksto neišklausiusi nusijuokiau, kad taip negali būti, - aš atsiradau iš tėvelių bučinuko. Mama bandė įtikinėti, kad įrašas - tai tiesa, tačiau aš to nenorėjau girdėti“, - Simona.

Ilgasis jungimas

Tada man buvo kokie 5-6 metukai. Sėdėjau virtuvėje ant kėdės, mama miegojo savo kambaryje, o tuometis mamos draugas spalvino su manimi knygutę. Staiga jis pasakė, kad eina pas mamą į kambarį tvarkyti elektros, pažadėjo greitai pareiti, bet po kokių 15 minučių iš to kambario pradėjo sklisti labai keisti garsai. Išsigandau, bet toliau spalvinau knygutę. Kai pagaliau grįžo laidų taisytojas, paklausiau, ar viskas gerai tiems laidams. Jis atsakė, kad buvo truputėlį problemų, bet viskas susitvarkė“, - Ema.

Ritualas duše

Mano tėvai buvo išmąstę gudrią taktiką. Vos tik mama - į dušą, tėtis ir sako: eisiu, mamai nugarą su kempine ištrinsiu. Tikrai ilgai nuoširdžiai tuo tikėjau. Žinoma, ilgainiui jie nustojo ten visas pas kitą vaikščioti, mat augome su sese, nujautė gal, kad pradėsime suprasti. bet aš tą faktą suvokiau, kai paauglystės sulaukiau, - tada, kai pačiai nušvito, ką intymaus galima veikti duše“, - Jūratė.

Anatominis šokas

Devynerių dar maniau, kad tėvai nueina į parduotuvę ir nusiperka vaikų. Kai tėvai eidavo į parduotuvę, visada prašydavau sesutės, bet truputį vyresnės - kad padėtų kovoti su vyresniu broliu. Bet jie sesutės taip ir nenupirko. O tiesą sužinojau, kai su drauge radome jos brolio knygą apie mergaites ir berniukus, apie brandą, lytinius organus, apie viską. Mums tada buvo baisus šokas, bet apie tą knygą niekam nepasakojome“, - Karolina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją