Mano istorija: gyvenau su vyru, priklausomu nuo sekso

 (181)
Pačioje santykių pradžioje seksas – tai kažkas naujo, beprotiškai jaudinančio, vedančio iš proto... Nesibaigianti euforija, prieš kurią nublanksta visa kasdienė rutina ir buitinės problemos. Regis, daugiau niekas nerūpi, tik būti kuo arčiau savo žmogaus.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Laikui bėgant jausmai šiek tiek aprimsta ir lieka du keliai: skirtis arba pereiti į naują santykių lygmenį. Galbūt jis ne toks jaudinantis, bet suteikiantis kur kas daugiau komforto. Jau žinai, ko tikėtis iš savo antrosios pusės, žinai, kas suteiktų jam laimės, o kas gali sukelti audrą. Tik štai seksas šiame etape užleidžia savo pozicijas. Jeigu, žinoma, tavo antroji pusė nėra priklausomas nuo sekso.

„Tekėdama už savo vyro net neįsivaizdavau, kad jis turi tokią problemą, - rašo COSMO laišką atsiuntusi skaitytoja. - Iki santuokos draugavome maždaug metus laiko ir duodama priesaiką mylėti iki gyvenimo pabaigos aš vis dar buvau euforijoje.“ Ar bent įsivaizduoji, ką reiškia gyventi su vyru, kuris yra priklausomas nuo sekso? Mūsų skaitytoja prisipažįsta, kad niekada nebūtų net pagalvojusi, kad seksas gali tapti didžiausiu jos gyvenimo košmaru.

„Nuolatinis jo noras mylėtis ilgainiui mane taip išvargino, kad kartais norėdavau tiesiog numirti. Dabar jau buvęs mano vyras buvo šventai įsitikinęs, kad mano kūnas priklauso tik jam, o mintis apie tai, kad aš galiu nenorėti sekso, buvo absoliučiai nepriimtina. Jeigu pasakydavau, kad esu pernelyg pavargusi ar tiesiog nenusiteikusi mylėtis, jis tiesiog nusisukdavo nuo manęs ir nebekalbėdavo, o aš užmigdavau su ašaromis akyse, nes norėjau būti mylima ne tik lovoje.

Jis piktinosi, kad prašo manęs pasimylėti tik kartą per dieną, nors jo pasitenkinimui reikėtų bent trijų. Mano vyras niekaip negalėjo suprasti, kodėl aš kartais nesutinku, juk anot jo, jis ir taip dėl manęs aukojasi ir apriboja savo poreikius, o aš nesugebu to įvertinti ir negaliu padaryti dėl jo net tokio mažmožio.

Kai gyveni su vyru, kuris nuolatos nori sekso, tu tiesiog prarandi galimybę kada nors jo užsimanyti pati, niekieno neverčiama. Žinai, kad jis nuolatos apie tai galvoja ir prieš seksą jam gyvenime nublanksta absoliučiai viskas: kad ir kokia moteris tu būtum, jis to paprasčiausiai nepastebės ir neįvertins, nes ne tai jam svarbiausia. Tai beprotiškai vargina.

Praėjus maždaug porai metų po santuokos, jis pradėjo žiūrėti porno filmus. Tuo metu aš jau tiesiog norėjau, kad jis susirastų kitą moterį, o jis, kaip ištikimas vyras, rado tam alternatyvą. Blogiausia tai, kad šis naujas jo pomėgis tik dar labiau sustiprino jo priklausomybę nuo sekso ir padidino pyktį už tai, kad aš ne tokia, kokios jam reikia. Faktas, kad aš nenoriu mylėtis daugiau nei 3-4 kartus per savaitę kėlė jam dar didesnį pyktį nei anksčiau. Jo sekso poreikis didėjo, o mano atitinkamai mažėjo.

Jis pradėjo mane ignoruoti. Nepamenu, kad paskutiniais dvejais mūsų bendro gyvenimo metais mes apskritai būtume normaliai kalbėjęsi. Aš stengiausi apie tai pasikalbėti, bet jis sakydavo, kad myli mane kaip ir anksčiau, o visas problemas aš išsigalvoju. Žodžiu, dėl visko kalta esu aš.

Galiausiai išvis nustojau geisti savo vyro. Kai jis prie manęs prisiliesdavo, aš apmirdavau, nes kiekvienas prisilietimas vesdavo vienu keliu – į lovą. Negaliu pasakyti, kad jo veiksmai buvo prievarta, nes aš niekada jo grubiai nesustabdydavau, tiesiog nuolatos kartodavau, kad nenoriu. Aš jį tikrai mylėjau kaip žmogų, bet slapčia tikėjausi, kad vieną dieną jis permiegos su kita moterimi ir aš turėsiu priežastį nutraukti visą šį košmarą.

Mes netgi kreipėmės į psichologą, kuris patarė man gerti antidepresantus. Ne spręsti problemą, o gerti ANTIDEPRESANTUS! Neišdrįsau kreiptis į kitą specialistą, bet pradėjau dirbti pati su savimi ir pamažu kėliau savo savigarbą. Vieną naktį vyrą piktai tiesiog nustūmiau nuo savęs. Tą kartą jis užsimojo ir trenkė kumščiu į pagalvę, prie pat mano galvos. Tuomet paprasčiausiai apsisuko ir užmigo, o aš sustingusi iš baimės gulėjau pusę nakties ir galvojau, ką man daryti toliau.

Pradėjau taupyti pinigus ir daugiau nebebandžiau su juo kalbėtis. Mes buvome kaip du svetimi žmonės, gyvenantys po vienu stogu. Praėjus keliems mėnesiams padaviau skyrybų prašymą. Susirinkau svarbiausius daiktus, pasiėmiau mašiną ir išsikrausčiau. Tuomet ir prasidėjo tikrasis pragaras: vyro dėka aplinkinių akyse buvau kalė, palikusi savo mylintį, ištikimą ir rūpestingą vyrą. Nuo manęs nusisuko dauguma bendrų mūsų pažįstamų, praradau draugus, bet buvau tokia pavargusi nuo savo gyvenimo, kad man paprasčiausiai neberūpėjo, ką pasakys kiti. Man buvo svarbiausia, kad aš pagaliau galiu ramiai praverti savo namų duris, nebegalvodama, kad privalau atlikti tariamą savo, kaip žmonos pareigą. Mano kūnas ir vėl priklauso tik man ir niekas to iš manęs neatims. O draugai... Tebūnie jų akyse aš kalė. Geriau būsiu viena, bet laiminga, nei iki gyvenimo pabaigos tokia apsimetinėsiu.

Nori papasakoti savo istoriją, pasidalinti patarimais ar išsakyti nuomonę? Parašyk mums e.paštu portalas@cosmopolitan.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apie tave

10 vyrų norų tobulai moteriai (6)

Vieni panelių tobulybių ieško visą gyvenimą ir vistiek neranda, kitiems tobula yra ta moteris, kuri yra šalia. Štai 10 vyrų norų tobulai partnerei. Žinoma, vos susipažinęs, vyras tikrai nepradės žymėti varnelių pageidavimų sąraše, o ir pati neturėtum aklai sau taikyti tokių norų. Tačiau žinoti, kas vyrams patinka, verta.

Etiketo taisyklės, kurias privalo žinoti ir darbuotojai, ir vadovai (1)

Tarnybinis etiketas turėtų būti savaime suprantamu dalyku, darbe jo laikytis turėtų kiekvienas. Pagrindinių elgesio taisyklių nežinojimas gali sumenkinti net ir aukščiausias pareigas užimančių darbuotojų autoritetą.