Klestinti Viktorijos laikų prostitucija – nuo jaunų mergaičių iki nuobodžiaujančių damų

 (16)
Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žiūrint iš šių laikų pozicijos Viktorijos laikų samprata asocijuojasi su šventeiviškumu ir padorumu. O juk tais laikais egzistavo ir kita medalio pusė. XIX amžiaus antroje pusėje Anglijoje itin klestėjo prostitucija. Vien tik sostinėje buvo skaičiuojama apie 80 000 naktinių plaštakių.

Viktorijos laikais patriarchalinis mąstymas diktavo, kad moters vieta yra buvimas šalia vyro. Damoms buvo neįprasta dirbti ir turėti savų pajamų, pagrindinė jų paskirtis buvo gimdyti vaikus ir prižiūrėti namus. Tos moterys, kurios siekė finansinės nepriklausomybės, galėjo dirbti nebent stenografėmis arba kambarinėmis tačiau atlygio už šį darbą nepakakdavo net prasimaitinimui.

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press

Būtent tada požiūris į prostituciją ėmė iš esmės keistis. Jaunos moterys šį užsiėmimą vertino kaip laikiną, siekiant greito uždarbio, o po to tikėjosi užsiimti kitokia veikla. Tačiau vis tik daugelis iš jų viešnamiuose užsibūdavo ilgus metus. Meilės deivės buvo skirstomos į kelias kategorijas. Žemiausios kategorijos merginos dirbo viešnamiuose. Šioms merginoms didžiąją savo uždarbio dalį tekdavo atiduoti namų šeimininkei (madam). Buvo ir tokių, kurios prostitucija užsiiminėjo savarankiškai ir uždarbiu su niekuo nesidalino. Šios srities elitu buvo laikomos kurtizanės, aptarnaujančios aukštuomenės atstovus. Jos bendravo tik su turtingais ir aristokratais. Kai kurioms iš jų nusišypsodavo laimė net ištekėti už savo kliento.

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press


Ilgainiui daugeliui tradicinis seksas nusibosdavo, todėl kai kuriuose viešnamiuose buvo praktikuojamos malonumų teikimo paslaugos su sadomazochistiniais elementais. Reikia pastebėti, kad tokios pakraipos įstaigos sulaukdavo kur kas didesnio populiarumo nei įprasti bordeliai.

Legaliai šia profesija užsiiminėti buvo leidžiama nuo 13 metų. Tačiau kai kurios vargingai gyvenančios šeimos savo dukras darbui viešnamyje parduodavo ir nuo 11 metų tam, kad reguliariai gautų sutartus procentus nuo jų uždarbio.

1885 metais žurnalistas Viljamas Tomas Stedas (W.T.Stead) pirmasis pradėjo kovą su vaikų prostitucija. Jis išplatino kelis straipsnius, kuriuose aprašė mergaičių pirkimo istorijas. Žurnalistas aprašė 13-metės mergaitės pirkimo eigą. Pirmiausiai klientui būdavo pateikiama gydytojo pažyma apie mergaitės nekaltybę, o po to, tam, kad reikiamu momentu mergaitė nesipriešintų, būdavo naudojamas chloroformas.

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press

Londono visuomenės pasipiktinimas privertė vyriausybę pakeisti baudžiamąjį kodeksą, leidžiantį mergaičių amžių „seksualiniam bendravimui“ padidinti iki 16 metų. Už šį kilnų poelgį Viljamas Tomas Stedas buvo nominuotas pasaulinei Nobelio premijai. Tokia gausa legalių prostitučių iššaukė kitą problemą – infekcines ligas ir iš klientų pusės, ir tarp pačių naktinių plaštakių. 1864 metais buvo priimtas infekcinių ligų įstatymas. Visos laisvo elgesio merginos privaloma tvarka turėjo praeiti medicininį patikrinimą. Sergančios venerinėmis ligomis būdavo trims mėnesiams izoliuojamos klinikose. Atsisakiusios tai daryti, būdavo nušalinamos nuo šio darbo.

Žymus rašytojas Čarlzas Dikensas nuveikė nemažai gero to laikmečio lengvo elgesio damų atžvilgiu. Kartu su labdaringos veiklos entuziaste Angela Georgina Burdett-Coutts jie įkūrė prostitučių prieglaudą. Juose apsigyvendavo prostitutės, apsisprendusios nebedirbti pagal savo profesiją ir pradėti gyvenimą iš naujo. Būtent šių žemai puolusių moterų atviri pasakojimai apie aplinkybes, privertusias jas pasukti šios profesijos keliu ir tapo Dikenso romanų pagrindu.

Asociatyvinė nuotr.
Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press

Beje, ir pati karalienė Viktorija, kalbama, anaiptol nebuvo šventoji. Tikrųjų pikantiškų detalių apie jos gyvenime tikriausiai niekas niekuomet nesužinos, tačiau pasakojama, jog seksualinis karalienės apetitas buvo toks nepasotinimas, jog princas Albertas net įsakė kambaryje įrengti durų skląstį, kad meilės žaidimų metu jų neužkluptų vaikai. O gydytojui perspėjus Viktoriją saugotis dar vieno nėštumo, kuris būtų pavojingas karalienės gyvybei, ši atkirtusi, kad be meilės žaidimų gyvenimas nieko nevertas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją