Katerina Mediči - intrigų ir nuodų karalienė, apie kurią sklando legendos

 (22)
Viena iš paslaptingiausių moterų pasaulio istorijoje, tobula diplomatė ir intrigantė, iki šiol jaukianti tyrinėtojų ir istorikų protus – Katerina Mediči, karalienė, apie kurią sklando legendos.
Katerina Mediči
Katerina Mediči
© Vida Press

Kateriną tėvai ištekino labai anksti, sulaukusią vos keturiolikos metų. Jos vyras Henrikas de Valua buvo antras pagal eilę Francisko I, Prancūzijos karaliaus sūnus. Kaip ir buvo įprasta tais laikais, meilė neturėjo nieko bendro su karališkosios šeimos santuokomis – viskas buvo daroma vardan valdžios ir pinigų. O jaunoji Katerina buvo puiki partija – jos kraitį sudarė 130 tūkstančių dukatų ir žemių valdos, kurių taip troško Valua šeima. Metraštininkai Kateriną apibūdina kaip lieknutę nedidelio ūgio raudonplaukę , negalinčia pasigirti įspūdinga išvaizda, tačiau išsiskiriančia labai išraiškingomis akimis – Medičių šeimos bruožu.

Katerina Mediči
Katerina Mediči
© Vida Press

Vestuvės įvyko 1533 metų spalio 28 d. Marselyje. Tokios gausos aukščiausio lygio dvasininkų Europa seniai nematė: ceremonijoje dalyvavo pats popiežius Klemensas VII su gausia palyda kardinolų. Po iškilmių puotos šventės tęsėsi dar 34 dienas, tačiau šurmuliui nurimus kol kas dar naivi Katerina pradėjo naują gyvenimo etapą, kuriame netrūko intrigų dėl valdžios ir išgyvenimo.

Kam reikalinga karalienė, negalinti padovanoti palikuonių?

Prancūziškas gyvenimo stilius dvaruose visada išsiskyrė elegancija ir prabanga. Tuo tarpu Florencijoje, iš kurios ir kilusi Katerina, tėvai neteikė ypatingo dėmesio visapusiškam savo žmonų ir dukrų lavinimui. Būtent dėl to pirmaisiais gyvenimo prancūziškame dvare metais Katerina jautėsi nejaukiai – ji nemokėjo rišliai dėstyti savo minčių, nežinojo, kaip teisingai bendrauti su aukščiausio luomo atstovais ir jautėsi svetima, prastesnė nei visa ją supanti aplinka. Situacija dar labiau pablogėjo, kuomet 1534 metais mirus popiežiui Klemensui VII, naujasis popiežius nutraukė sąjungą su Prancūzija ir atsisakė grąžinti Katerinos kraitį. Jaunosios karalienės autoritetas dvare smuko ir padėtis tapo dar sudėtingesnė. Ji kentė vienatvę ir priešiškumą, kurį jai rodė prancūzai, paniekinamai vadindami ją „itale“.

1536 metais netikėtai mirė vyresnysis Henriko Francisko brolis, Prancūzijos sosto įpėdinis. Pagal oficialią versiją, mirties priežastis – peršalimas. Kadangi sostas paveldėjimo tvarka turėjo atitekti Katerinos vyrui, tai pakurstė kalbas, neva prie įpėdinio mirties galėjo būti prisidėjusi visų nemėgiama florentietė. Šių gandų dėka ir gimė mitas apie Kateriną nuodytoją.

Katerina Mediči
Katerina Mediči
© Vida Press

Jausdama vyro daromą spaudimą dėl įpėdinio, sustiprinsiančio karaliaus padėtį, Katerina ėmėsi visų įmanomų gydymo būdų, kad pagimdytų palikuonį. Deja, prabėgus metams niekas nepasikeitė, o jos vyras Henrikas susilaukė nesantuokinio vaiko, kurį jam pagimdė jaunutė dama vardu Filipa Duči. Šis įvykis galutinai patvirtino, kad nevaisinga yra būtent Katerina. Rūmuose patyliukais imta kalbėti apie galimybę nutraukti santuoką. Kam gi reikalinga karalienė, negalinti pagimdyti vaikų?

Santuoka trise – karalienė, karalius ir jo meilužė

Naujiena apie Katerinos nėštumą visiems buvo labai netikėta. Pirmagimis pasaulį išvydo 1543 metais ir senelio garbei buvo pavadintas Francisku. Pagyros už stebuklingą gydymą atiteko žinomam medikui, astrologui ir alchemikui Mišeliui Nostradamui. Jis buvo vienas iš nedaugelio, sugebėjusių patekti į siaurą Katerinos patikėtinių ratą. Neilgai trukus gimė dar keli vaikai, taigi Katerina užtikrino ne tik Valua dinastijos ilgą gyvavimą, bet ir sustiprino savo padėtį prancūziškuose rūmuose.

Vis tik vaikai nebuvo laimingų santykių garantas. Katerinos laukė dar vienas gyvenimo išbandymas – mylimo vyro Henriko de Valua gyvenime atsirado moteris, kurioje daugelis matė tikrąją Prancūzijos valdovę. Nors Diana de Puatje už savo karūnuotąjį mylimąjį buvo vyresnė 20 metų, prieš priimdamas svarbius politinius sprendimus Henrikas dėmesingai įsiklausydavo į Dianos patarimus. Tai buvo ne tik žavinga moteris, bet ir puiki strategė, gebėjusi apskaičiuoti kelis žingsnius į priekį.

Grožiu Katerina akivaizdžiai neprilygo Dianai. Ji ir taip niekada nebuvo gražuolė, o metams bėgant, po daugybinių nėštumų bei gimdymų gerokai papilnėjo. Būdama 40-ies ji atrodė kaip šešiasdešimtmetė ir, pasak metraštininkų, vis labiau priminė savo dėdę, o tai tikrai nėra komplimentas.

Katerina Mediči
Katerina Mediči
© Vida Press

Apgautoji žmona neturėjo kitos išeities – jai teko susitaikyti su žeminančia padėtimi. Nepaisant išdidumo, ji, kaip tikra Mediči, susitvarkė su skausminga padėtimi ir netgi sugebėjo palenkti įtakingąją vyro meilužę į savo pusę. Ilgą laiką Katerinos, Dianos ir Henriko santykiai sudarė gana keistą meilės trikampį. Diana kartkartėmis pastūmėdavo Henriką į žmonos guolį, o Katerina, vis dar mylėdama, priimdavo jį, nors labai kankinosi dėl savo pavydo ir bejėgiškumo ką nors pakeisti.

Keista, kad moteris, kuri vadinama intrigų ir nuodų karaliene, kentė pažeminimą ir nesusidorojo su varžove. Bet tai nereiškia, kad Katerina sėdėjo sudėjusi rankas ir nieko nedarė. Kalbama, kad su Diana karalienė bandė susidoroti įvairiais būdais, tačiau ne savomis rankomis. Pasakojama, esą Katerina paprašė vieno hercogo neva neatsargiai šliūkštelėti Dianai į veidą stiklinę vandens. To, kad stiklinėje bus ne vanduo, o degintos kalkės, hercogas nežinojo. Sąmokslas buvo demaskuotas, bet, žinoma, tikroji išpuolio kaltininkė savo rankų nesusitepė – iš rūmų buvo ištremtas niekuo dėtas hercogas.

Sunaikinta varžovė ir iškovotas sostas

1549 metais po Francisko I mirties sostas atiteko Henrikui II, o Katerina buvo paskelbta Prancūzijos karaliene. Nors pagimdydama dar keletą palikuonių savo pozicijas ji sustiprino , tačiau šalies valdyme jos įtaka buvo menka. Tuo tarpu Diana visais atžvilgiais užėmė Katerinos vietą, o karalius beveik visą laiką leido su savo favorite jos pilyje, kurią pats padovanojo.

Katerina Mediči
Katerina Mediči
© Vida Press

10 metų Katerina gyveno meilužės šešėlyje. 1559 metais Henrikas žuvo nuo traumos, patirtos dvikovoje su grafu Gabrieliu Montgomeriu. Ir pagaliau Katerina sulaukė progos išlaisvinti savo susikaupusius jausmus ir suvesti sąskaitas su varžove Diana. Ji pareikalavo, kad de Puatje grąžintų karaliaus jai dovanotas brangenybes, o taip pat išsikraustytų iš Šenonso pilies. Kad ir kiek Katerina kentėjo dėl vyro abejingumo ir neištikimybės, vis tik jos meilė niekur nedingo – Henrikui mirus, gedulą karalienė nešiojo iki savo gyvenimo pabaigos.

Sostas atiteko Henriko sūnui, pasiligojusiam ir silpnam 15-mečiui Franciskui II. Katerina šalia jo tapo regente ir faktine šalies valdove, tačiau dvariškiai, nejautę Katerinai simpatijų, nepriėmė jos kaip savo valdovės, tačiau savo pozicijų užleisti ji neketino. Daugelį šimtmečių ją lydėjo nuodytojos, klastingos, kerštingos intrigantės, negailestingai susidorojančios su savo priešais, šlovė.

Su Katerinos vardu siejamas vienas kruviniausių įvykių Prancūzijos istorijoje – Baltramiejaus naktis. Manoma, kad motinos nurodymu Karolis IX, eilinį kartą ištiktas beprotystės priepuolio, įsakė susidoroti su hugenotais. Pagal oficialią versiją, Katerina surengė hugenotų lyderiams pasalą, pakviesdama juos į Paryžių dalyvauti jos dukters Margaritos ir Henriko Navarskio vestuvėse. 1572 metais iš rugpjūčio 23 į 24 naktį skambant varpams, tūkstančiai miestelėnų užpildė Paryžiaus gatves.

Prasidėjo baisios kruvinos skerdynės. Pagal apytikslius skaičiavimus, tą naktį Paryžiuje buvo nužudyta apie 3 tūkstančiai hugenotų. Viena iš aukų tapo ir jų vadovas admirolas Kolinji. Prievartos banga, prasidėjusi sostinėje, nusirito ir į kitus miestus bei priemiesčius. Kruvinos orgijos metu, kuri tęsėsi savaitę, Prancūzijoje buvo nužudyta dar 8 tūkstančiai hugenotų.

Galimai žiaurus susidorojimas su priešininkais buvo įvykdytas Katerinos įsakymu. Tačiau yra ir kita versija – esą jai nebuvo žinoma apie rengiamą užpuolimą ir įvykusio chaoso metu karalienė neturėjo kito pasirinkimo, tik prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta, priešingu atveju būtų tekę pripažinti savo kontrolės valstybės valdyme praradimą. Katerina niekada neparodė apgailestavimo dėl Baltramiejaus nakties. Ji tikėjosi turėti naudos iš šių skerdynių. Panašu, kad visumoje ji mėgavosi pergalės vaisiais: hugenotų partija liko be lyderio, o Henrikas Navarskis tapo jos žentu, vėliau ir karaliumi.

Nedaugeliui yra žinoma, kad Katerina buvo meno mylėtoja ir mecenatė. Prancūzijos dvaras dėka šios valdovės pasipildė daugybe naujų, Katerinos iš Italijos atvežtų meno kūrinių. Būtent jos idėja buvo naujojo Luvro sparno ir Tiuilri rūmų statybos. Katerinos bibliotekoje buvo sukaupta šimtai įdomių knygų ir retų senovinių rankraščių. Šios karalienės dėka prancūzai naujai atrado itališkos virtuvės gardumynus, tarp kurių paminėtini artišokai ir brokoliai. Jos iniciatyva prancūzai pamėgo baletą, o damos pradėjo dėvėti korsetus ir apatinį trikotažą. Katerina buvo aistringa jojikė ir buvo pirma moteris, išdrįsusi dėvėti kelnes, nepaisant aršių prieštaravimų iš bažnyčios pusės.

Negalima nesižavėti ir Katerina kaip motina. Nepaisant jos metodų ir būdų, naudojamų kovoje su priešininkais, ji pirmiausia buvo draugė, ramstis ir palaikymas į Prancūzijos sostą įžengusiems savo sūnums: Franciskui II, Karoliui IX ir Henrikui III.

Ji darė viską, kad sutvirtintų Valua dinastijos pozicijas Prancūzijos soste. Ir tai didžiąja dalimi pavyko, bent jau kol ji buvo gyva.

„Juodoji Karalienė“ mirė 1589 metais de Blua pilyje, sulaukusi 70-ies metų ir buvo palaidota šalia savo vyro Henriko II Sen Deni abatijoje. Po 8 mėnesių paskutinysis ir mylimiausias jos sūnus Henrikas III buvo nužudytas religinių fanatikų, o tai, apie ką ji svajojo visą gyvenimą ir dėl ko daugybę metų kovojo, buvo sunaikinta ir nugrimzdo užmarštin, o Valua dinastija baigė savo egzistavimą, sostą užleisdama Henrikui IV Navarskiui.

Katerinos asmenybė vertinama labai prieštaringai: ji kovojo už vaikus, bet nemokėjo su jais suartėti; ji buvo pragmatiška, bet linkusi į prietaringas baimes; didinga, bet prieinama ir niekada nenusileidžianti nuo pjedestalo, ant kurio ją užkėlė karūna. Kaip žmona, motina, regentė ir Prancūzijos karalienė, ji buvo veiksmo, didelių ambicijų ir aistros žmogus – didi valdovė ir didi moteris.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apie tave

Koks akmuo ir savaitės diena neša laimę tavo zodiako ženklui?

Kiekvienam zodiako ženklui priskiriamos tam tikros spalvos, skaičiai, gėlės ar stichijos. O šį kartą - apie tauriuosius akmenis ir savaitės dienas. Ar žinai, kas neša sėkmę tau?

G. Sičiūnaitė: jei žinosi, ko daryti nenori, tikslo siekti bus lengviau

Jauna, stilinga ir nepaprastai įdomiu žvilgsniu į gyvenimą žvelgianti atlikėja Gintė Sičiūnaitė daugeliui pažįstama iš muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ ar garsiosios „Eurovizijos“ atrankų.