Juodoji našlė Saltykova: gražuolė dvarininkė, garsėjusi žiauriomis žmogžudystėmis

 (42)
Darjos Saltykovos, labiau žinomos Saltyčichos pravarde, juodi darbeliai stulbina savo žiaurumu. Per penkerius metus ji nužudė daugiau nei 100 baudžiauninkų ir vos nepasiuntė myriop didžiojo rusų poeto Fiodoro Tiutčevo senelio - rašo portalas aif.ru
Rusijos imperija
Rusijos imperija
© Vida Press

Pamaldi mergina iš geros šeimos

Šiandien, prisimindami Rusijos imperiją, dauguma linkę matyti tik paradinę jos pusę – „Prarastąją Rusiją“. Pokyliai, gražuolės, liokajai, jauni karininkai – visa tai be abejonės buvo, tačiau buvo ir kitas gyvenimas, apie kurį garsiai niekas nenorėjo kalbėti.

Baisiausias buvo ne pragariškas darbas – baudžiauninkai, būdami visiškame dvarininkų pavaldume, labai dažnai tapdavo jų tironijos, pasityčiojimo ir prievartos aukomis. Tarnaičių prievartavimas buvo įprastas ir savaime suprantamas dalykas, nes šeimininkas su pavaldiniais galėjo elgtis kaip nori.

Pasitaikydavo ir mirtinų atvejų, kai įpykęs šeimininkas mirtinai sumušdavo savo tarną, bet į panašius dalykus niekas nekreipė dėmesio.
Tačiau net ir tokiame XVIII amžiaus dvarininkų moralės fone, dvarininkės Darjos Saltykovos, geriau žinomos kaip Saltyčicha elgesys kėlė tokį siaubą, kad susilaukė teismo nuosprendžio.

1730 metų kovo 11 dieną bajoro Nikolajaus Ivanovo šeimoje gimė mergaitė. Pavadino ją Darja. Darjos senelis Avtonomas Ivanovas Petro I Didžiojo laikais buvo žymus valstybės veikėjas ir paliko nemažai turtų savo palikuoniams.

Jaunystėje kilminga mergina buvo tikra gražuolė ir išsiskyrė ypatingu pamaldumu. Darja ištekėjo už Leibgvardijos pulko kapitono Glebo Aleksejevičiaus Saltykovo, kuris buvo dar kilmingesnis už ją.

Turtinga našlė

Sutuoktinių Saltykovų gyvenimas niekuo neišsiskyrė iš kitų to meto kilmingų šeimų gyvenimo. Darja vyrui pagimdė du sūnus – Fiodorą ir Nikolajų, kurie, kaip tais laikais buvo priimta, vos gimus buvo užrašyti į karinę tarnybą gvardijos pulkuose.

Dvarininkės Saltykovos gyvenimas kardinaliai pasikeitė mirus vyrui. Našle ji tapo 26 metų ir jos valdžioje liko didžiulis palikimas. Jos valdos aprėpė Maskvos, Vologodsko ir Kostromos gubernijas. Darjos Saltykovos pavaldume buvo 600 baudžiauninkų.

Saltyčicha gyveno didžiuliame name pačioje Maskvoje ir dar valdė kelis dvarus. Iki iškylant jos kruviniems darbeliams į dienos šviesą, Darja Saltykova buvo laikoma ne tik kilminga dvarininke, bet ir gerbiama visuomenės nare. Ją gerbė už pamaldumą ir reguliarų šventų vietų lankymą, ji dosniai aukojo bažnyčiai ir dalino išmaldą.
Prasidėjus Saltykovos bylos tyrimui, liudininkai tvirtino, kad esant gyvam vyrui, jos polinkis į žiaurumą nebuvo pastebėtas. Tapusi našle, dvarininkė labai pasikeitė.

Mirčių virtinė

Viskas prasidėdavo nuo priekaištų tarnaitei dėl menkiausių smulkmenų: Darjai užkliūdavo neva prastai išplautos grindys ar skalbiniai. Įtūžusi šeimininkė puldavo nelaimingąją mušti, o mėgstamiausias bausmės įnagis buvo medžio pliauska. Jei pliauskos šalia nebūdavo, griebdavo lygintuvą ar bet kokį sunkesnį daiktą, kuris papuldavo po ranka.

Pradžioje tarnams toks Darjos elgesys nerimo nekėlė, nes panašūs dalykai vyko visur. Pernelyg neišgąsdino jų ir pirmieji mirtini atvejai. Jiems rasdavo pateisinimą, neva ponia pasikarščiavo. Tačiau nuo 1757 metų mirtini atvejai ėmė kartotis sistemingai. Negana to, jie tapo vis žiauresni, net sadistiški, o dvarininkė akivaizdžiai tuo mėgavosi.

Saltyčichos namuose prasidėjo tikras „mirčių konvejeris“, kai šeimininkė netekdavo jėgų, savo aukos kankinimą pavesdavo tęsti jos pasitikėjimą užsitarnavusiems žmonėms. Arklininkui ir kokiai nors dvaro mergai tekdavo lavono atsikratymo procedūra. Pagrindinėmis Saltyčichos aukomis dažniausiai tapdavo jai patarnaujančios merginos, tačiau tame sąraše buvo ir vyrų.

Dauguma aukų po žvėriško sumušimo tiesiog nusibaigdavo arklidėse. Saltyčicha asmeniškai dalyvaudavo kankinimo procese ir mėgavosi tuo.
Kai kas manė, kad šiuos žiaurius nusikaltimus dvarininkė darė būdama jau garbaus amžiaus. Iš tiesų Darja Saltykova žiauriai siautėjo nuo 27 iki 32 metų amžiaus. Net ir iš tų laikų taško žiūrint, ji buvo gana jauna moteris.

Iš prigimties Darja buvo labai stipri. Kai buvo atliekamas jos padarytų nusikaltimų tyrimas, ant mirusių nuo jos rankos moterų galvų tyrėjai nerasdavo praktiškai nei vieno plauko. Pasirodo, Saltyčicha juos paprasčiausiai išraudavo plikomis rankomis.

Gyvi į žemę

Kuo toliau, tuo dvarininkės žmogžudysčių braižas įvairėjo. Merginas pririšdavo nuogas prie stulpo šaltyje, marindavo badu, plikydavo verdančiu vandeniu. Žudydama valstietę Larinovą, Saltyčicha nudegino jai plaukus su žvake. Kai moteris pasimirė, dvarininkės bendrininkai karstą su mirusiosios kūnu išnešė į šaltį, o ant lavono paguldė gyvą mirusiosios kūdikėlį. Mažylis mirtinai sušalo.

Valstietę Petrovą lapkričio mėnesį pagaliais įvarė į tvenkinį ir pralaikė ją iki kaklo stovinčią vandenyje kelias valandas, kol ši galiausiai pasimirė.

Dar viena Saltyčichos pramoga buvo tampyti savo aukas po namus už ausų, pravertų karštais virbais.Tarp dvarininkės aukų buvo ir keletas ištekėti besirengiančių merginų, nėščios moterys, dvi dvylikos metų mergaitės.

Baudžiauninkai bandė skųstis valdžiai. 1757 – 1762 metais Darjos Saltykovos adresu buvo gautas 21 skundas. Tačiau pasinaudojusi savo ryšiais, o taip pat ir kyšiais, Saltyčicha net tik kad išvengdavo atsakomybės, bet dar gi sugebėdavo pasiekti, kad patys skundikai būtų išsiųsti į katorgą.

Paskutine Darjos Saltykovos auka 1762 metais tapo Fiolka Gerasimova. Išrautais plaukais ir sumušta nelaimingoji dar gyva buvo užkasta į žemę.

Pasikėsinimas į Tiutčevą

Gandai apie Saltyčichos žiaurumą sklandė dar iki teisminio proceso. Maskvoje buvo kalbama, kad ji kepa ir valgo mažus vaikus, geria jaunų mergaičių kraują. Tikrovėje to nebuvo, bet pakako ir to, kas tikrai vyko.

Buvo manoma, kad jauna moteris pamišo dėl vyro neturėjimo. Tai netiesa. Vyrai, nepaisant Darjos religingumo, jos gyvenime egzistavo.
Saltykova buvo užmezgusi ilgalaikį romaną su matininku Nikolajumi Tiutčevu – rusų poeto Fiodoro Tiutčevo seneliu. Tiutčevas vis tik vedė kitą merginą ir tuomet supykusi Saltyčicha įsakė buvusį meilužį nužudyti. Buvo planuojama jį susprogdinti su savadarbiu sprogmeniu jaunos moters namuose. Deja, planas nepavyko, jo vykdytojai paprasčiausiai pabūgo. Žudyti baudžiauninkus – dalykas įprastas, o štai už susidorojimą su dvarininku, nukryžiavimas buvo neišvengiamas.

Saltyčicha parengė naują planą – iš pasalų užpulti Tiutčevą ir jo jauną žmoną. Tačiau kažkas anoniminiu laišku įspėjo Tiutčevą apie rengiamą užpuolimą ir taip jam pavyko išvengti mirties.

Saltyčichos žiaurumai gal taip ir būtų likę paslaptyje, jeigu ne 1762 metais pas ką tik sostą užėmusią Jekateriną II nebūtų įsiprašę du baudžiauninkai Savelijus Martynovas ir Jermolajus Iljinas. Prarasti vyrai nebeturėjo ko, nuo Saltyčichos rankos mirė abiejų žmonos. Jermolajaus Iljino istorija apskritai siaubinga: dvarininkė paeiliui nužudė tris jo žmonas, pirmąją nuplakė rimbu, antroji sulaukė tokio pat likimo, o trečiąją, itin ramaus būdo ir švelnią, uždaužė medžio pliauska.

Imperatorė nedegė noru pyktis su dvarininkais, tačiau Darjos Saltykovos žiaurumo mastai ją pašiurpino, taigi buvo nuspręsta surengti viešą parodomąjį procesą.

Ilgai trukęs tyrimas

Tyrimo eiga buvo labai sunki. Aukštas pareigas užimantys Saltyčichos giminaičiai tikėjosi, kad imperatorės dėmesys bylos nagrinėjimo procesui atlėgs ir bylą pavyks tyliai uždaryti. Tyrėjams buvo siūlomi kyšiai ir visaip kaip trukdoma įkalčių rinkimui.

Pati Darja Saltykova savo kaltės nepripažino ir neatgailavo net tada, kai jai buvo pagrasinta kankinimais, kurie kilmingos dvarininkės atžvilgiu taip ir nebuvo taikomi. Nepaisant to, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1757 iki 1762 metų pas Darją Saltykovą įtartinomis aplinkybėmis mirė 138 baudžiauninkai, iš kurių 50 oficialiai buvo laikomi mirę nuo ligų, 72 – dingę be žinios, 16 – pabėgę.

Tyrėjams pavyko surinkti įrodymų dėl 75 Darjos Saltykovos įvykdytų žmogžudysčių. Iš jų 11 atvejų buvo pagrįsti apkalbomis, 26 atvejai buvo formuluojami kaip „įtariami“, kitaip tariant, buvo nuspręsta, kad įrodymų nepakanka. Nepaisant to, visiškai įrodytos 38 Darjos Saltykovos įvykdytos žiaurios žmogžudystės.

Dvarininkės byla buvo perduota Senatui, kuris paskelbė kaltinamąjį nuosprendį Saltyčichai. Tačiau bausmės nuosprendžio senatoriai nepriėmė, palikdami jį Jekaterinos II kompetencijai. Imperatorės archyvuose buvo rasti 8 bausmės nuosprendžio variantai – Jekaterina ilgai kankinosi galvodama kokią bausmę skirti pabaisai moters pavidale ir dar kilmingo kraujo.

Neatgailavusi

Nuosprendis buvo paskelbtas 1768 metų spalio 2 d. Kalbėdama imperatorė nepasidrovėjo išvadinti Darją Saltykovą „nužmogėjusia našle“, „išsigimėle“, „bedieve būtybe“.

Saltyčichai buvo atimtas dvarininkės titulas ir iki gyvenimo pabaigos ji prarado teisę turėti vyro ar tėvo pavardę. Taip pat ji buvo nubausta valandą laiko stovėti prirakintai prie gėdos stulpo su užrašu: „Žmogžudė ir kankintoja“. Po to ji buvo išvežta į vienuolyną iki gyvos galvos kalėti požeminėje belangėje kameroje, kur jai buvo draudžiamas bet koks bendravimas su žmonėmis, išskyrus sargybinį ir vienuolę–prižiūrėtoją.

Darjos Saltykovos „atgailavimo kamera“ buvo vos dviejų metrų aukščio aklinai tamsi patalpa. Žvakę uždegti būdavo galima tik atnešus maisto davinį. Kalinei buvo uždrausta išeiti pasivaikščioti. Iš belangės ją išvesdavo tik per didžiąsias religines šventes ir suteikdavo malonę per mažą vienuolyno langelį stebėti religines apeigas bei išgirsti varpų skambesį.

Po 11 kalėjime praleistų metų režimas jai buvo šiek tiek sušvelnintas – Saltyčicha buvo pervesta į akmeninį priestatą su mažu grotuotu langeliu. Vienuolyno lankytojams buvo leidžiama ne tik pažiūrėti į nuteistąją, bet ir ją pakalbinti. Žmonės ėjo pažiūrėti į ją kaip į laukinį žvėrį narve.

Darja Saltykova išsiskyrė labai gera sveikata. Egzistuoja legenda, neva išbuvusi 11 metų po žeme, ji sugebėjo užmegzti romaną su sargybiniu ir net pagimdyti nuo jo vaiką. Mirė Saltyčicha 1801 metų lapkričio 27 d., sulaukusi 71 metų ir kalėjime praleidusi daugiau nei 30 metų. Nėra nei vieno įrodymo, kad Saltykova gailėjosi dėl savo darbų.

Šiuolaikiniai kriminalistai ir istorikai daro prielaidą, kad Saltyčicha sirgo psichine liga – epileptine psichopatija. Kai kurie mano, kad ji apskritai buvo latentinė homoseksualė. Šiandien nustatyti tikslią diagnozę nėra galimybės. Visas šios istorijos unikalumas slypi tame, kad byla apie šios dvarininkės įvykdytus žiaurius nusikaltimus baigėsi kaltininkės nuteisimu. Kai kurių Darjos Saltykovos aukų pavardės mums žinomos, o štai milijonai žmonių, nukankintų baudžiavos egzistavimo laikais Rusijoje, taip ir liko nežinomi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Apie tave

Didžiausias tavo Zodiako ženklo pranašumas (5)

Daugelis puikiai žino, kad kiekvienas Zodiako ženklas turi savų privalumų: Avinai teisingi, Mergelės rūpestingos, su Dvyniais visada būna linksma. Susipažinkite su savo ženklo pranašumais.

Nepamirštamoji Colette: širdis neturi raukšlių, ji gali turėti tik randus (1)

Prancūzų literatūros žvaigždė Sidonie Gabrielle Colette niekuomet nevadino savęs rašytoja. „Esu moteris, kuri neprarado ryžto kurti“, – sakydavo ji.

Pažiūrėk, kaip atrodytų tavo veidas, jeigu būtų simetriškas (1)

Tyrinėdamos savo atvaizdą patebime: tai viena akis didesnė, tai antakis aukščiau patupdytas ar lūpų kamputis ne ten žiūri, vis randame prie ko prikibti. Bet net ir gražiausios garsenybės neturi visiškai simetriškų veidų. Pasirodo, jei turėtų, kažin ar būtų tokios gražios, kokios yra dabar.

Pasirink duris ir sužinok, kokia ateitis tavęs laukia (8)

Šis testas žaibišku greičiu pasklido internete. Tau tereikia pažvelgti į paveikslėlius ir išsirinkti labiausiai patinkančias duris. Pasirinkimas daug pasako apie ateitį, o rezultatai daugumą nustebina.

Šiandien daugelis prieš šios moters nosį užtrenktų duris (10)

Šiandien daugelis prieš šios moters nosį užtrenktų duris. Kiti apskritai jų neatidarytų. Treti apšauktų nepaisydami garbingo jos amžiaus. O juk ji kadaise padarė perversmą verslo pasaulyje.