„Ją prievartavo, kol ji gimdė": Londono vergovės košmaras

 (159)
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Tai, ką mačiau tą dieną, buvo vienas baisiausių dalykų, kuriuos kada nors teko patirti“. Buvo vienuolika ryto, kai suskambėjo skambutis, ir Jenny pakėlė ragelį. Skambino policininkas, pranešęs jai, kad rasta sunkios būklės moteris, su ja brutaliai pasielgta. Jis užsiminė, kad moteris gali būti prostitutė. „Ji labai nusiminusi, šaukia, – pasakė policininkas. – Ji kalba nesuprantama kalba, galbūt portugališkai. Ar negalėtumėte atvažiuoti?“

Jenny Aude dirba nevyriausybinėje organizacijoje LAWA (Latin American Womens Aid, angl. pagalba Lotynų Amerikos moterims), padedančioje Didžiojoje Britanijoje gyvenančioms moterims iš Lotynų Amerikos. Ji suskubo į susitikimą su šia moterimi kartu su portugalų kalbą mokančia kolege.

Kai policijos skyriuje jie priėjo prie moters, kolegė pasakė: „Nebijokite, mes esame čia tam, kad jums padėtume. Nebijokite.“ Reaguodama į tai nusiminusi moteris ėmė kalbėti ispaniškai.
„Aš jai iškart pasakiau: nusiraminkite, nesijaudinkite, mes jums padėsime. Nebijokite“, – pasakoja Jenny. Nuo to laiko praėjo penkeri metai. Jenny Aude dabar vadovauja organizacijai LAWA. Tačiau ji iki šiol gerai prisimena tada patirtą sukrėtimą. „Nuotraukos, padarytos tą akimirką, kai ją rado, buvo absoliučiai siaubingos ir šokiruojančios“, – pasakoja ji.

Iš Kolumbijos į...

„Policininkai rado ją surištą ir prikabintą prie lubų. Tokioje pozoje ji buvo prievartaujama, tokioje pozoje jai darė abortą. Jie ją išprievartavo, kol ji gimdė. Ji neteko daug kraujo“, – Pasakoja Jenny. Ši moteris atvyko iš Kolumbijos į Ispaniją, norėdama susirasti darbą. Bet atvykus į Ispaniją, ji buvo apgauta – atėmė dokumentus ir kelerius metus vertė užsiiminėti prostitucija.

„Kai pirmą kartą pasikalbėjau su ja, paklausiau, ar žino, kur esanti, – prisimena Jenny. – Moteris man atsakė: „Ispanijoje?“ Ji net nesuprato, kad buvo pervežta į Londoną.“

Moteris buvo nuvežta į organizacijos LAWA prieglaudą, skirtą prievartą patyrusioms moterims. Tik po kelių psichoterapijos ir papildomos emocinės pagalbos mėnesių ši 26 metų moteris sutiko papasakoti savo istoriją.

Ji pasakojo, kad buvo pervežama iš vienų namų į kitus, tačiau kur konkrečiai gyveno, nežino, nes jai buvo draudžiama eiti į gatvę. „Prisimenu, kad paskutiniame name, kur mes gyvenome, iš kitų kambarių girdėjosi moterų šauksmai. Vienos su kitomis nebuvome pažįstamos, nes mums buvo draudžiama bendrauti“, – pasakoja ji.

Tik dabar moteris sužinojo, kad kaimynai girdėjo jos klyksmus ir kreipėsi į policiją. Bet kai policininkai atvyko ir pasibeldė į duris, jiems niekas neatsakė, ir jie vėl išvažiavo. O klyksmai tęsėsi. Jie tapo tokiais širdį draskančiais tą akimirką, kai ji buvo išprievartauta gimdymo metu, kad galų gale policininkams pavyko ją rasti.

„Kai mes susipažinome, ji beveik nebeturėjo dantų, – pasakoja Jenny. – Jeigu nedarydavo to, ko iš jos buvo norima, jai ištraukdavo dantį ar raudavo plaukus.“

LAWA ir Didžiosios Britanijos valdžia suteikė moteriai pagalbą, kurios jai taip reikėjo. Ji patyrė tokią sunkią psichologinę traumą, kad iš pradžių nepakeldavo galvos, kai šalia būdavo vyrai. Pagalba neapsiribojo vien psichoterapija. Moteriai buvo atlikta dantų rekonstrukcijos operacija, sutvarkyti plaukai ir net genitalijos. „Ji norėjo atrodyti taip pat, kaip atrodė išvažiuodama iš Kolumbijos. Ji man parodė savo nuotrauką. Tai buvo visiškai kitas žmogus“, – pasakoja Jenny Aude. Galų gale, moteris nusprendė grįžti į Kolumbiją.

Anos istorija: bėgo nuo prievartos, tačiau buvo parduota savo pusseserės

Ispanakalbei BBC tarnybai pavyko pasikalbėti su moterimi iš Pietų Amerikos, tapusiai sekso prekybos auka. Ana (saugumo sumetimais vardas pakeistas) atvyko į Angliją pirmame šio amžiaus dešimtmetyje, tada jai buvo aštuoniolika. Anos pusseserė pakvietė ją atvažiuoti pas ją į Londoną ir Ana iškart sutiko. Ji bandė rasti būdą, kaip pabėgti nuo seksualinę prievartą naudojančio giminaičio. Deja, Didžiosios Britanijos viza jai nebuvo duota, ir Anai teko kelis mėnesius praleisti Prancūzijoje – iki to laiko, kol pusseserė neatsiuntė jai „pažįstamo“.

„Jis paprasčiausia į mane pažiūrėjo ir pasakė: „Darysi viską, ką įsakysiu.“ Aš taip išsigandau“, – pasakoja ji. Vyras jai paaiškino, kad pabandys ją nugabenti į Angliją jūra, per Doverio miestą, uostamiestį pietryčių Anglijoje.

„Likus kelioms minutėms iki sienos kirtimo vyras paėmė mano pasą ir davė man naują, su mano ispaniška nuotrauka. Jis įsakė man eiti kelis metrus priekyje jo“, – prisimena Ana. Ji įsiminė savo naują vardą ir gimimo datą, vėliau vyras davė jai krūvelę pinigų ir pasakė, kad dabar reikia pereiti pasų kontrolę. „Nesisukinėk, neužsikirtinėk ir nesinervink!“ – sakė jis man. Norėjau numirti. Nežinojau, ką daryti“, – prisimena ji.

Atsidūrusi Didžiosios Britanijos teritorijoje, Ana palaukė savo palydovo, nuvežusio ją pas Londone gyvenusią pusseserę. „Jau atvažiavai? – tokiais žodžiais ją pasitiko pusseserė. – Dabar tu privalai grąžinti visus pinigus, kuriuos už tave išleidau. Mes tau duosime darbo. Darysi viską, ką liepsiu. Tu esi mano rankose.“

Persimetęs keliais žodžiais su Anos pussesere, vyras perdavė jai dokumentus ir išvažiavo. Kambaryje buvo dar keturios merginos – su bikiniais ir permatomais sijonais, visos su storu makiažo sluoksniu ant veido. Anos pusseserė paaiškino, kuo jai teks dirbti tol, kol susimokės skolas. Bet Ana ir pati jau suprato be paaiškinimų. Aną užrakino kambaryje kartu su kitomis jaunomis moterimis, visaip mėginusiomis ją nuraminti. „Prisimenu, kad jos buvo iš Bolivijos, Kolumbijos, Meksikos ir Venesuelos, joms buvo nuo 19 iki 24 metų. Jos papasakojo man, kad neturi nei pinigų, nei dokumentų, ir kad išeities iš šios situacijos jos tiesiog neturėjo.“

Merginos slėpė Aną, žinodamos, kad bet kuris klientas norės jos kaip pačios jauniausios. Jos paaiškino Anai, ko klientai iš jos tikėtųsi, pasakė, kad jie gali pareikalauti ko panorėję, nes jie moka. Tačiau atėjo diena, kai slėpti jos daugiau negalėjo, ir Anai prasidėjo pragaro dienos.

„Vyrai ateidavo vienas po kito. Prie mano kambario koridoriuje išsirikiavo didelė eilė. Kai kurie klientai atsisakydavo naudoti prezervatyvą ir mušė mane, jeigu aš skųsdavausi“, – pasakoja Ana. Ji prisimena, kad ją perveždavo į kitus namus. Ekspertai teigia, kad taikant tokią strategiją – namų nuoma trumpam laikui – piktavaliams pavyksta nuslėpti savo lindynes nuo policijos. Ana taip gyveno ilgiau nei metus, o kai pamėgino bėgti, buvo sumušta. Ji prisimena pusseserės žodžius: „Jeigu išeisi į gatvę, tavęs niekas nesupras, tavimi niekas nepatikės.“

„Nekalbėjau angliškai, net nežinojau, kokia diena lauke. Buvau visiškai pasimetusi“, – prisimena Ana. Jai pavyko pabėgti iš lindynės, suartėjus su pusseserės pažįstamu. Jis nežinojo, kad ji laikoma nelaisvėje.

Sekso vergijos modelis: važiuoji pas mylimąjį, tačiau patenki į spąstus

Organizacija LAWA jau tris dešimtmečius teikia pagalbą lotynų amerikietėms, gyvenančioms Jungtinėje Karalystėje. Jenny Aude dirba organizacijoje pastaruosius dešimt metų. Ji teigia, kad apie trečdalis visų atvejų, su kuriais jai teko susidurti, buvo susiję su pogrindine sekso industrija. „Tačiau nei viena iš šių moterų niekada neatėjo ir nepareiškė: „Aš esu sekso prekybos auka“, – sako Jenny.

Ekspertai tai aiškina tuo, kad moterys paprasčiausiai neturi informacijos, jos net nesupranta, kad gali prisistatyti ir sulaukti pagalbos. Pastaruoju metu ekspertai skambina pavojaus varpais dėl naujos sekso prekybos tendencijos: aukas, o tai daugiausia moterys, į lindynes prisivilioja „vaikinai“ iš Vakarų šalių. Aukoms atrodo, kad jos vyksta į Vakarus kaip nuotakos ar draugės, būtent taip jos ir prisistato pasų kontrolės pareigūnams. Tai jiems nekelia jokių įtarimų. Tačiau dažniausiai „jaunikis“ netrukus dingsta.

Dauguma į sekso vergiją patenkančių moterų atvyksta į Didžiąją Britaniją iš Albanijos, Vietnamo ir Nigerijos. Tačiau per pastaruosius dvejus metus paaiškėjo 22 atvejai su atvykėlėmis iš Lotynų Amerikos: Bolivijos, Brazilijos, Gvatemalos, Nikaragvos, Hondūro, Meksikos, Panamos, Dominikos Respublikos ir Kubos. Didžioji dauguma šių moterų Europoje dvejus ar trejus metus praleidžia sekso vergijoje, paskui patenka į Didžiąją Britaniją. Dažnai jos pervežamos traukiniu per tunelį po Lamanšu iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją. Daugeliui buvo grasinta susidoroti su jų šeimos nariais, jeigu atsisakys paklusti pagrobėjų nustatytoms taisyklėms.

Šių merginų istorijos – tik menkutė milžiniškos problemos dalis. 2012-2014 metais su tuo susidūrė daugiau kaip 63 tūkstančiai aukų iš 106 šalių. Didžioji dauguma jų yra moterys. Jenny Aude teigia, kad sekso prekyba – gyvenimo Lotynų Amerikoje tiesa. „Tai tiesa, kurios nenori pastebėti, su kuria niekas nenori kovoti. Tačiau tai reali problema“.

Šaltinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apie tave

10 vyrų norų tobulai moteriai (6)

Vieni panelių tobulybių ieško visą gyvenimą ir vistiek neranda, kitiems tobula yra ta moteris, kuri yra šalia. Štai 10 vyrų norų tobulai partnerei. Žinoma, vos susipažinęs, vyras tikrai nepradės žymėti varnelių pageidavimų sąraše, o ir pati neturėtum aklai sau taikyti tokių norų. Tačiau žinoti, kas vyrams patinka, verta.

Etiketo taisyklės, kurias privalo žinoti ir darbuotojai, ir vadovai (1)

Tarnybinis etiketas turėtų būti savaime suprantamu dalyku, darbe jo laikytis turėtų kiekvienas. Pagrindinių elgesio taisyklių nežinojimas gali sumenkinti net ir aukščiausias pareigas užimančių darbuotojų autoritetą.