Ištvirkėlė karalienė Joana – gėda Italijos istorijos puslapiuose

Asociatyvinė nuotr.
© Vida Press

Tamsūs Viduramžiai istorijai padovanojo ištisą plejadą negailestingų valdovų. Viena iš tokių buvo Joana (itališkai - Giovanna), kuri Neapolyje valdė nuo 1343 iki pat savo žūties 1382 metais. Ši moteris garsėjo ne tik savo niekingais darbeliais, bet ir slaptų (ir ne visai) meilužių skaičiumi. Vieša paslaptis, kad kelias į karalienės širdį ėjo per lovą.

Neapolis nebuvo didelė ir stipri valstybė, tačiau savo intrigų mastais galėjo lygintis net su Prancūzija. Joana sostą paveldėjo iš savo senelio Roberto tuomet, kai jai buvo vos 15 metų. Jos tėvas Karlas pasimirė anksčiau. Robertas buvo labai vertinamas ir gerbiamas tokių iškilių italų poetų kaip Giovanni Boccaccio ar Francesco Petrarca, o ir pats karalius globojo meno žmones.

Taigi, seneliui mirus, į sostą sėdo anūkė. Visi tikėjosi iš Joanos pamaldumo ir teisingo valdymo. Viename iš nedaugelio išlikusių paveikslų jaunoji karalienė Joana pavaizduota žemyn nuleistomis akimis, labai uždarais drabužiais ir pamaldžiai sudėtomis rankomis. Sunku net įsivaizduoti tokią stiprią nupiešto vaizdo ir realaus charakterio priešingybę.

Dar ankstyvoje vaikystėje būsimoji pietų Italijos valdovė pateko į savo amoralių tetulių įtaką ir tai akivaizdžiai neišėjo jai į naudą. Jos giminaitės užsiiminėjo visomis įmanomomis nedorovėmis, kurias tik gali sau leisti turtingi ir turintys valdžią žmonės.

Karalystė Joanos valdymo laikotarpiu buvo pajuokų objektu ir priminė viešnamį. Vėlesni istorijos apžvalgininkai šios karalienės valdymo laikotarpį įvardijo kaip gėdingą Italijos istorijos puslapį. Pagrindiniu karalienės, kaip ir visų tironų, tikslu tapo savo valdžios išsaugojimas. O problemos prasidėjo vos ištekėjus už Vengrijos princo Andrew, jau vos ne pirmą vestuvinę naktį pareiškusio, kad jis nesitenkins konsorto vaidmeniu šalia karūnuotos žmonos. Su tokiu akiplėšiškumu valdovė taikstėsi neilgai. Susidorojimo su sutuoktiniu planas gimė labai greitai.

Tarsi treniruodamiesi prieš svarbų žingsnį, pirmiausia Joana kartu su savo bendražygiu hercogu Durazzo nužudė Andrew motiną. Nusikaltimas liko neatskleistas, tad sąmokslininkai nusprendė nesustoti. Savaime suprantama, kad Durazzo, padėdamas Neapolio valdovei, turėjo savų išskaičiavimų. Jo planuose buvo pačiam tapti karalienės sutuoktiniu ir jei ne karūnuotu, tai bent jau labai įtakingu asmeniu ir faktišku valdovu.

Joana taip stipriai nekentė savo vyro, kad kartą net pati jam prasitarė apie savo ketinimus. O viskas vyko taip: karalienė kambaryje užsiiminėjo rankdarbiais, o Andrew, norėdamas išsklaidyti nejaukią tylą, paklausė jos:

– Kam bus skirta ši juosta, mano mylimoji ir ištikimoji žmona?
– Jūsų kartuvėms, Jūsų didenybe! – atsakė sudirgusi žmona.

Beje, Andrew buvo labai prietaringas. Jis turėjo žiedą, kuris neva saugojo jį nuo nunuodijimo. Karalienė žinojo apie šį stebuklingąjį talismaną ir su savo bendraminčiais, kuriems už Andrew mirtį buvo daug pažadėjusi, nusprendė susidoroti su juo kur kas žiauresniu būdu.

Joana palaimino sąmokslininkus, rūpestingai įteikdama jiems tą pačią juostą, kurią su tokia meile siuvinėjo vyro akivaizdoje. Naktį žudikai pasibeldė į Andrew miegamojo duris. Nieko neįtardamas jis atvėrė duris savo mirčiai. Sąmokslininkai puolė jį, norėdami uždusinti plikomis rankomis, tačiau Andrew buvo stiprus jaunas vyras, todėl grumtynės užtruko ir persikėlė iš miegamojo į salę. Karalienės sutuoktinis ėmė garsiai šauktis pagalbos. Atrodė jis baisiai: kruvinu veidu, kuokštu išrautų plaukų. Joana, suprantama, girdėjo vyro pagalbos šauksmą, tačiau nematė reikalo į tai reaguoti.

Andrew pagalbos šauksmą išgirdo tik sena, mylima jo globėja Izolda, tačiau ne jos galiose buvo jį išgelbėti. Sąmokslininkai išvilko jį į balkoną, kur ir pasmaugė su ta pačia Joanos siuvinėta juosta. Atlikę savo juodą darbą, žudikai numetė lavoną nuo balkono ir kuo ramiausiai išsiskirstė po namus.

Pilies gyventojai, suprantama, girdėjo nakties triukšmą, tačiau, nusprendę geriau likti nuošalyje, teigė pagalvoję, jog tai viso labo tebuvo eilinės muštynės. Deja, sąmokslininkų naivumas ir patiklumas karalienės pažadais pražudė juos pačius.

Po Andrew mirties hercogas Durazzo suprato, kad jo ilgai laukta valanda tapti karaliumi pagaliau išmušė. Jis, įžūliai pasityčiojęs iš palaikų, tris dienas uždraudė kam nors artintis prie nelaimėlio kūno. Po to kūnas buvo perneštas į neapolietiškus maldos namus, kur Durazzo, kreipdamasis į dvariškius ir paprastus žmones rėžė ugningą kalbą, neva visų mylimas karalius žuvo nuo negarbingų išdavikų rankos ir su dievo pagalba tų niekšų vardai bus atskleisti. Visa minia pritariamai skandavo: „Mirtis išdavikams“.

To ilgai laukti nereikėjo. Dar tą pačią dieną, kaip tyčia jie patys atvyko pas karalienę atsiimti žadėtojo honoraro. Tad buvo suimti čia pat, Joanos kambaryje. „Gedinti“ jaunoji našlė įsakė jos brangaus vyro žudikus nubausti mirties bausme, kas ir buvo padaryta miesto aikštėje juos ketvirčiuojant. To karalienei, netekusiai tokio „mylimo“ vyro, pasirodė maža, tad jos įsakymu buvo nužudytos ir sąmokslininkų dukros. Negana to, jos dar buvo nukankintos, o nupjautos atskiros kūno dalys buvo metamos į ugnį. Tokią siaubingą mirties bausmę, suprantama, sugalvojo Durazzo.

Tačiau, kaip sakoma, širdžiai neįsakysi: Joana degė meile ne sąjungininkui, o Taranto princui Louisui (itališkai Loysi arba Luigi), kuris ir įsakė nužudyti akiplėšą tame pačiame balkone, kur buvo nužudytas ir Andrew. Durazzo lavonas ant žemės taip pat pragulėjo tris paras.

Louis tapo Joanos vyru, o ši, galima sakyti, išpirko su vyro nužudymu susijusias nuodėmes, Romos popiežiui padovanojusi Avinjono miestą. Oficialia Joanos abejingumo ir nenoro išgelbėti savo vyrą priežastimi bažnyčia įvardino prakeiksmą, kuris buvo užvaldęs karalienę ir ji esą negalėjusi tam pasipriešinti.

1362 metais Louis mirė. Po jo mirties Joana pradėjo gyventi dar laisviau. Karalystė klestėjo, o paprasti žmonės skurdo. Karalienė, kaip ir daugelis to laikotarpio Italijos žemių valdovų (pavyzdžiui nuodais pagarsėjusi Mediči šeimyna) buvo dideli meno gerbėjai. Tačiau kalbama, kad Joana žavėjosi ne tiek menu, kiek to meno kūrėjais. Esą ne vienas garsus to laikmečio veikėjas savo kūrinius pristatydavo karalienei asmeniškai, jos miegamajame...

Mirus antrajam sutuoktiniui, valdovė dar du kartus ištekėjo. Tačiau lemtingą vaidmenį jos gyvenime suvaidino favoritas Charlesas. Jis pelnė jau nebe pirmos jaunystės moters pasitikėjimą, surinko visą būrį bendraminčių ir užkariavo Neapolį. Senstelėjusios karalienės meilužio vaidmens jam buvo mažai. Charlesas išreiškė norą, kad Joana pakeistų savo testamentą ir sosto įpėdiniu paskirtų jį. Reikalas tame, kad savo vaikų nesusilaukusi Joana jau būdama vyresnio amžiaus, įsisūnijo savo tolimą giminaitį Louisą (Louis I of Anjou) ir šis tapo jos įpėdiniu.

Charlesas su savo bendražygiais įsiveržė į Joanos rūmus ir per jėgą bandė priversti ją perrašyti testamentą. Žiaurioji valdovė nepasidavė ir nė už ką nesutiko to padaryti. Nors spaudimas valdovei buvo daromas pusę metų, tačiau jos valios palaužti taip ir nepavyko. Tuomet Charlesas su savo bendrininkais šį „reikalą sutvarkė“ pagal tą patį, jau du kartus patikrintą scenarijų. 1382 metų gegužės 22 dieną karalienė buvo pasmaugta tame pačiame, jau tapusiame istoriniu, balkone.

Šaltinis

Apie tave

Merginos atskleidė, kaip iš tiesų atsiranda nuotraukos PRIEŠ ir PO (7)

"Instagram" demonstruojami figūrų pokyčiai vieniems tampa įkvėpimu, o kitiems kelia klausimų - ar tik čia neslypi fotošopas? Pasirodo, visa kur kas paprasčiau. Kai kurie akivaizdūs pokyčiai priklauso tik nuo to, kaip pozuosi.

6 būdai, kurie padės ryte atsibusti daug greičiau (2)

Esi viena tinginukių, kurioms taip gera ilgiau pasivartyti lovoje? O galbūt tiesiog automatiškai vis išjungi žadintuvą? Ką gi, štai keli būdai, kurie padės atsikratyti sunkaus kėlimosi problemos.

Atsakymai, kodėl kiti vengia tavo akių kontakto

Ar pastebėjai, kad kartais greta esantys žmonės, kai su jais bendrauji, vengia tavo žvilgsnio. O gal pati kartais nenoriai žiūri į jų akis? Štai atsakymai, kodėl kartais nesinori pažvelgti tiesiai į kitą žmogų.

5 priežastys, kodėl turėtum miegoti nuoga (40)

Džiaugiesi dailiais šilkiniais naktinukais ar minkštute žiemiška pižama? Ką gi, pasirodo miego drabužėlius verčiau atidėti šalin, nes miegojimas nuogai yra kur kas naudingesnis.