Išmintingos Budos pamokos, kurios padės kitaip pažvelgti į savo gyvenimą

© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas geriau: siekti karjeros lipant per kitų galvas ar dirbti neprarandant žmoniškumo? Skųsti kolegę viršininkui ar atlaidžiai vertinti jos klaidas? Į šiuos klausimus tau padės atsakyti Buda.

“Nieko nėra tikriau už pasaulį, kuriame egzistuoja darbas”, yra pasakęs Buda. Nesistebėk — jam rūpėjo ne tik religija, bet ir žmonių psichologija. Jis aiškinosi, kaip geriau valdyti savo teigiamus bei neigiamus jausmus.

Tau nebūtina tapti budiste, kad pritaikytum Budos išmintį: kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo religinių nuostatų turi galimybių darbe siekti ramybės, laimės bei sėkmės. Taigi skaityk, ką skelbia Buda su savo mokiniais, įsidėmėk ir pritaikyk.

Yra tik dabartis

“Kaip bet kuriuo paros metu turėčiau panaudoti savo protą?” — paklausė mokinys. Mokytojas atsakė: “Valandos tave išnaudoja. O aš, priešingai, išnaudoju valandas. Taigi kas yra tas bet kuris paros metas, apie kurį tu klausi?”

Jauti, kad nespėji atlikti savo pareigų, todėl darbe dažniausiai iš tavęs galima išgirsti: “Dabar kaip tik visiškai neturiu laiko”? Šią problemą išspręsti padės dzen filosofija. Jai neegzistuoja nei praeitis, nei ateitis — yra tik dabartis. Kitaip tariant, jai laikas nėra fenomenas.

Pažvelkime į tai praktiškai. Tiesą sakant, mes per daug energijos išeikvojame rūpindamiesi, kas įvyks ateityje. Nors jos nuspėti negalime. Dzen mokytojui tai yra toks pat laiko gaišimas kaip ir apmąstymai apie praeities įvykius. Tai, kas atsitiko, yra praeityje, ir nieko pakeisti negalima. Susirūpinimas, apmąstymai bei ateities baimė mus blokuoja, kai atliekame svarbias užduotis.

Pasak Budos, turime gyventi kaip laikrodžiai, kurie rodo tik dabarties laiką. Taigi sutelk energiją ir imkis to, ką turi atlikti šią akimirką. Veikti, priimti sprendimus ir įgyvendinti planus gali tik dabar. Šiandiena — tinkamiausia proga tai padaryti.

Tik tu už save atsakai

Eiti turi pats — Buda tik parodo kelią.

Pasak Budos, bet kuriuo atveju už savo likimą atsakome tik mes. Laimės pojūtis yra mūsų dvasinio nusiteikimo bei veiklos atspindys. Visada vien nuo mūsų priklauso, ar jausimės nelaimingos aukos, ar, atvirkščiai, aktyviai spręsime problemas. Tik įsidėmėk: Buda akcentuoja, kad negalime pakeisti kitų žmonių. Kitaip tariant, neturime teisės kritikuoti kolegų klaidų bei silpnybių, nes tada netobulėjame. Taigi siek pakeisti vien savo, bet ne kitų elgesį. Skaičiuok savo klaidas ir neigiamas savybes!

Svarbiausia — kitų gerovė

Būtina stengtis pažaboti dvasią, kuri klajoja kur tik panorėjusi, nes tik harmoninga dvasia suteikia laimę.

Nesvarbu, kiek uždirbi, — visada turėtum dirbti ypač atidžiai ir su meile. Aišku, susikaupti ne visada paprasta. Buda siūlo dvasią raminti kvėpavimo pratimais, meditacija, kovos menais, joga. Jei dvasią nuteiksi pozityviai, net nuobodus ar nemėgstamas darbas gali virsti netikėtai malonia veikla. Gal visą dieną tvarkai buhalteriją, o gal atlieki jau amžinybę nesikeičiantį administracinį darbą?

Pabandyk pasinerti į veiklą susikaupusi ir viską atlikti kuo geriau. Nesistebėk, jei tada darbas suteiks daugiau pasitenkinimo nei anksčiau. Budos požiūriu, kitų gerovei skirta veikla daug vertingesnė už bet kurį darbą (net jei jis kūrybingas bei gerai mokamas), atliekamą neigiamoje aplinkoje, kai tikslo siekiama bet kokiomis priemonėmis.

Kritika — ne pranašumo demonstravimas

Kai mokytojas kritikuoja, jis tikisi išmokyti. Tai ir viskas.

Jei darbe kolegai kas nors nepavyko, esame priversti pareikšti kritiką, kad ateityje tai nesikartotų. Tik svarbu, kaip mes tą darome. Geras dzen mokytojas niekada nekritikuoja siekdamas pademonstruoti savo teisumą arba pranašumą, nes jo kritikos tikslas yra ko nors išmokyti. Tie, kurių kritikos tikslas nėra mokymas, turėtų visiškai nekritikuoti. Kitaip tariant, prieš pasiduodama nenugalimam norui išsakyti savo kolegai viską, ką apie jį manai, užduok sau du klausimus: “Ar iš tikrųjų savo kritika tam žmogui noriu padėti? O gal mano motyvai yra visiškai kiti?”

Jei į pirmą klausimą negali iškart atsakyti teigiamai, verčiau nekritikuok. Jei tavo motyvacija teisinga, privalai gerai apgalvoti, kokiais žodžiais į tą kolegą kreipsiesi. Pavyzdžiui, galėtum pasakyti: “Turiu idėją, kas tau galėtų padėti. Nori išgirsti mano nuomonę?”

O kaip tau lengviau ištverti kolegų kritiką? Pasistenk suvokti, kokia vertinga gali būti kitų asmenų nuomonė — netgi kai jos neklausi. Dėl kritikos neturėtum įsižeisti, atvirkščiai — kritikams reikėtų padėkoti už pastabas. Budistai sako: “Būkime dėkingi, mokykimės iš kiekvieno. Jei būsime išmintingi, kiekviename žmoguje įžvelgsime mokytoją”.

Veikla panaikina baimę

Atlikdamas meditacijos pratimus mokinys tarė dzen mokytojui: “Esu visiškai praradęs viltį. Ką man daryti?” Šis atsakė: “Padrąsink kitus”.

Buda pritaria teigiamai mūsų nuomonei apie save. Kad galėtume savarankiškai atlikti savo darbą, mums reikia tvirtai pasitikėti savimi. Žmonės, kurie nuolat savimi abejoja ir jaučia nepasitenkinimą, slopina savo gebėjimus. Jiems Buda pataria: “Kai apninka abejonės, atlikite tai, ką sugebate, tai, kas suteiktų jums jausmą, kad atlikote kažką šaunaus! Veikla panaikina baimę”.

Beje, tokia išeitis (veiksmai vietoj žodžių) tinka ir tiems, kurie pagyrūnišku bei egocentrišku elgesiu visą laiką sau ir kolegoms įrodinėja esą svarbiausi. Buda pataria mesti savęs garbinimo kultą ir verčiau jau padaryti ką nors gera kitiems. Budistų požiūriu, tikrai stiprus yra tas, kuris darbe nedemonstruoja tuščiagarbiškumo: toks žmogus jaučia savo vertę ir nėra linkęs pernelyg susireikšminti. Mums, taip mėgstantiems savimi gėrėtis, tai gali pasirodyti tikra provokacija!

Paaukštinimas — tik papildomas laimėjimas

Aukštas postas priklauso nuo aplinkybių. Jis pasiekiamas tik įdėjus daug pastangų, o prarandamas lengvai. Jis nesuteikia pasitenkinimo arba laimės, juolab negarantuoja sielos ramybės.

“Tai štai kaip būna, — galėtum dabar pamanyti. — Darbe man nereikia labai stengtis. Paaukštinimas priklauso nuo laimingai susiklosčiusių aplinkybių ir gerų ryšių.” Tačiau tai nebūtinai tiesa. Pacituota frazė reiškia, kad karjeros siekti reikėtų ne dėl pačios karjeros. Tie, kurie darbe pakyla laipteliu aukščiau, automatiškai dėl to laimingesni netampa. Budos tikinimu, nereikėtų karjeros paversti gyvenimo tikslu. Pasitenkinimą teikia ne sėkmės aureolė, bet pastangos gerai atlikti darbą. Paaukštinimą gali laikyti šauniu papildomu laimėjimu.

Teigiama energija užkrečiama kaip ir bloga

Niekada neieškok intrigų ir blogų draugų. Visad stenkis puoselėti gerus bei kilnius draugystės ryšius.

Ir tavo darbe yra bambeklių? Žmonių, kurie nuolat niurzga, skundžiasi kitais, amžinai dėl ko nors priekaištauja ir visada būna blogos nuotaikos? Budos patarimas vienareikšmis: atsiribok nuo tokių asmenų, nes jie užkrečia neigiama energija. Atsispirk pagundai prisidėti prie jų raudų. Verčiau bendrauk su pozityviai nusiteikusiais bei savo darbą mėgstančiais kolegomis. Teigiama energija taip pat užkrečiama.

Tačiau ką daryti, kai komandoje tenka spręsti rimtas problemas? Buda sako: “Neieškokite atpirkimo ožio, verčiau raskite išeitį iš susidariusios padėties”. Pagalvok, ką galėtum padaryti, kad situacija pasikeistų, — nepriklausomai nuo to, ką daro kiti. Pasak Budos, kolektyve kiekvienas žmogus gali būti kaltas dėl kilusio konflikto.

Vienintelis galimas jausmas bosui — pagarba

Gandrams, katėms bei įsilaužėliams pavyksta viskas, ko jie imasi, nes jie juda tyliai ir atsargiai.

Buda moko: bendraujant su viršininku pirmiausia reikia ramybės, susikaupimo, stabilumo bei kantrybės. Nes viršininkai yra tokie žmonės, kuriems darbas kartais tiesiog leidžia išlieti emocijas kitų akivaizdoje. Paprasčiausia susitaikyk su tuo, nes pakeisti nieko negali. Jei įmanoma, pabandyk vadovui nejausti jokių emocijų: jokio pykčio, jokio pavydo, ypač jokios baimės. Vienintelis galimas jausmas — pagarba, kuri turėtų būti rodoma visoms gyvoms būtybėms. Budos nuomone, ir nuolankumas privalo turėti ribas. Taigi jeigu tavo viršininkas įširsta, vieną kartą giliai įkvėpk ir tuoj pat prisipažink klydusi, tačiau išlaikyk savigarbą. Pažadėk kuo greičiau ištaisyti klaidą ir išeik iš kabineto.

Jei įsiūčio priepuolis viršininką apima dėl kitų priežasčių, Buda pataria rodyti pagarbą bei atlaidumą. Tokiu atveju reikia tiesiog atsilaikyti. Iškęsk neteisybę, neleisk, kad pyktis paliestų ir tave. Nukreipk žvilgsnį į langą ir stenkis iš galvos išmesti visas mintis. Tačiau ką daryti, jei manai, kad viršininkas iš tavęs reikalauja pernelyg daug? Budos atsakymas: dėkok jam už reiklumą, nes tai padeda tau siekti karjeros.

Vadovams reikia vizijos

Yra penki punktai, kaip ponas privalo elgtis su samdiniais ir tarnais: darbus paskirstyti atsižvelgdamas į darbininkų pajėgumą, aprūpinti maistu ir mokėti už atliktą darbą, susirgusius slaugyti, leisti kartu mėgautis nepaprastais malonumais, kartais išleisti atostogų.

Tu — viršininkė ir tau nesunku laikytis šių taisyklių? Budistų požiūriu, esi gera vadovė. Tačiau tai — tik viena medalio pusė. Pasak Budos, vadovams taip pat reikia vizijos, o jų veikla turėtų prisidėti prie pasaulio gerovės kūrimo.

Jeigu nesi iš tų, kurie savo darbu gali keisti pasaulį, su kolegomis pabandyk patobulinti bendradarbiavimo būdus arba atmosferą darbe.

Pavyzdžiui, paklausk savęs, ką gali atlikti, kad tavo bendradarbiams būtų geriau dirbti. Parodyk kolegoms dėmesį ir paklausk, ar jiems reikia pagalbos. Taip pat savo darbo aplinką sutvarkyk taip, kad mielai čia leistum laiką. Nes, nors ir kaip ten būtų, didžiumą gyvenimo praleidi darbe.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apie tave

Kaip pastatyt kalę į vietą (1)

Pastaruoju metu pasirodė nauja blogų mergaičių karta. Turėti viską nekreipiant dėmesio į priemones — jų gyvenimo filosofija. Būti kale gal ir smagu, bet ką daryti, kai tampi jos auka?

Mano istorija: sužinojau, kad esu įvaikinta

Sulaukęs 30 metų, dažnas jau žino, kas jis yra ir koks jo gyvenimas. Tvirtai ant kojų stovėjo ir Loreta (vardas pakeistas). O tada staiga prasivėrė praraja.