Aukštuomenės plaštakė Edwina: gyvenimas prabangoje, galvas pametusių gerbėjų apsuptyje

Edwina Mountbatten
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ji buvo turtinga ir graži. Jos meilės nuotykiai šokiravo visuomenę ir skaudino teisėtą vyrą. O didžioji jos gyvenimo meilė tikriausiai buvo tik platoniška.

Lordas Louisas Mountbattenas po žmonos Edwinos mirties gavo savotišką palikimą: lagaminėlį kito vyro jai rašytų laiškų. Jis žinojo, kad tokie egzistuoja – Edwina nė neketino jų slėpti. Maža to, vyras jautėsi taip užgrūdintas žmonos nuotykių, kad buvo tikras, jog laiškuose nebebus nieko, kas dar galėtų jį įskaudinti. Tačiau lemiamą akimirką, kai jau buvo beketinąs tuos laiškus skaityti, karinio jūrų laivyno karininkas, II pasaulinio karo didvyris neteko drąsos. Jis žinojo: tų laiškų autorius, pirmasis Indijos ministras pirmininkas Jawaharlalas Nehru, nebuvo jo žmonai tik vienas iš daugelio nuotykių.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Karčios kilmės šaknys

1901 metų lapkričio 28 dieną Hempšyre (Didžioji Britanija) konservatoriams atstovaujančio parlamento nario Wilfredo Ashley šeimai gimė dukra Edwina. Vieno žymiausių Viktorijos laikų politiko ir filantropo Anthony Ashley Cooperio provaikaitė iš tėvo pusės, sero Ernesto Casselio, būsimojo karaliaus Edwardo VIII draugo, vieno turtingiausių bei įtakingiausių Europos žmonių, vaikaitė iš motinos pusės – mergaitę lemtis dosniai apdovanojo, bet netrukus, deja, ir nuskriaudė: Edwina buvo vos dešimties, kai mirė jos mama Amalia Cassel.

Neilgtrukus Edwinos tėvas vedė antrą kartą. O tada Edwiną ištiko tradicinis to meto kilmingų mergaičių likimas – ji buvo išsiųsta į internatą. Be abejo, prestižinį, tačiau mergaitė vis tiek jautėsi nelaiminga, todėl nedžiugino nei kilmingai panelei deramu elgesiu, nei puikiais mokslo rezultatais. Laimė, senelis Ernestas Casselis savo mylimą vaikaitę išvadavo iš internato disciplinos gniaužtų – pakvietė gyventi į savo namus. Anksti netekęs dukters Amalios, Ernestas troško visą pasaulį padovanoti jos dukrai, ši augo gaubiama jo meilės ir dėmesio, o po jo mirties 1921-aisiais tapo turtinga paveldėtoja: du milijonai svarų sterlingų, didžiulė meno dirbinių kolekcija, dvaras Hempšyre, prabangūs rūmai Londone ir dar daug visokio nekilnojamo turto – įspūdingas kraitis dvidešimtmetei.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Ten pabroliais buvo karaliai...

Turtingiausia ir žavingiausia aukštuomenės mergina Edwina manė, kad gyvenimas – linksmas kaip čarlstonas, juk ji supama prabangos ir galvas pametusių gerbėjų. Tarp jų sukosi ir metais už ją vyresnis vaikinas - lordas Louisas Mountbattenas, bičiulių ir artimųjų vadinamas Dickie. Beprotiškai gražus, labai kilmingas – karalienės Viktorijos provaikaitis, artimas karališkosios šeimos giminaitis: Louisas ir Edwina visiems atrodė puikus derinukas. Gal ir nepanašių sielų, tačiau abu jauni, gražūs ir visiškai seksualiai nepatyrę. Argi nebūtų smagu pamėginti?..

1922 metų liepos 18 dieną Vestminsterio vienuolyne, Šv.Margaritos koplyčioje, pora susituokė. Ceremonijoje dalyvavo visa karališkoji šeima, vyriausiasis pabrolys buvo tuometis Velso princas, vėliau tapęs karaliumi Edwardu VIII.

Deja, prabangios verstuvės ir garbūs svečiai nesuteikė santuokinės laimės. Jau per medaus mėnesį tapo aišku, kad nebus aistromis kibirkščiuojančio bendro gyvenimo – tvoskė tik visišku nemokšiškumu. Maža to, vos grįžęs iš povestuvinės kelionės Louisas išvyko tęsti karjeros karinėse jūrų pajėgose. Jaunoji ponia Mountbatten liko viena.

Liūdėti? Ne! Ji mėgavosi vienos stilingiausiųjų pasaulio moterų statusu, apsipirkinėjimais „Chanel“, lošė bridžą ir iki paryčių šoko čarlstoną. Savaitgaliais užmiesčio dvaras visada buvo pilnas svečių, lauke tviskėjo prabangūs jų automobiliai ir net asmeniniai lėktuvai. Neretai čia viešėdavo ir vyriausiasis pabrolys Velso princas.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Muttas ir Jeffas

Laikas bėgo, tačiau pasipūtusio ir labai savo grožiu susirūpinusio Louiso gebėjimai lovoje nuo medaus mėnesio nė kiek negerėjo, koks buvo, toks jis ir liko – nerangus nemokša. Maža to, Louisas net ir tomis apgailėtinomis intymiomis akimirkomis demonstravo pasišventimą darbui! Ganėtinai keistoku būdu: savo gražuolės žmonos krūtis pakrikštijęs Muttu ir Jeffu – vardais, kuriais I pasaulinio karo kareiviai vadino už įvykdytą operaciją gautus medalius!

Louisas apskritai sekso nesusiejo su romantika. Jis tai vadino psichologijos ir hidraulikos mišiniu. O kur dar kalbos, kad garbiajam lordui vyrai patinka kur kas labiau nei moterys, kariuomenėje jis netgi buvo vadinamas Mountbottomu (angl. mount – sėsti, lipti; bottom – užpakalis)...

Sutuoktinių santykiai dar labiau pašlijo 1924 metais gimus dukrai Patriciai. Louisas tiesiog pametė galvą dėl savo pirmagimės... ir Edwina ėmė jai (savo kūdikiui) patologiškai pavydėti – juk dabar ši tapo dėmesio centru! „Dieviška mergytė. Tokia jaudinanti, tokia miela“, - sakydavo Edwina, ir čia pat įbrukusi vaiką auklėms liepdavo dingti kuo toliau.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Guliverio kelionės

Nepatenkintas Edwinos seksualumas veržėsi per kraštus. Ir kuo labiau teisėtas vyras tai ignoravo, tuo labiau ji šėlo. Galop nutarė: Dickie – ne vienintelis, kuris gali išspręsti jos problemėlę. Pirmasis gelbėtojų sąraše atsirado lordas Molyneux, tada – amerikietis polo žaidėjas Laddie Sanfordas, paskui – gražuolis Mike‘as Wardellis. „Lordas Molyneux laukia svetainėje, misteris Sanfordas – bibliotekoje, kur man kviesti trečiąjį poną?“ – kartą desperatiškai blaškėsi liokajus, kai visi trys gerbėjai lyg tyčia suėjo tuo pat metu. Seksualinė odisėja trumpam nutrūko tik 1929 metais, kol gimė antroji dukra Pamela.

Beje, Mountbattenas taip pat nebuvo šventuolis. Ir su rašytoja Barbara Cartland meilės romanus ne tik skaitė, ir su prancūzaite Yola Letellier ne tik meiliai šnekučiavosi. Ir dar tas neaiškus polinkis į vyrus... „Didžiąją santuokos dalį mudu su žmona praleidome svetimose lovose“, - kartą yra jis prisipažinęs.

Edwina siuto iš pavydo, tačiau keistis neketino. Šėlo su dirigentu Malcolmu Sargentu, paskui metėsi į aferą su juodaodžiu pianistu Leslie Hutchinsonu. Netgi padovanojo jam brangakmeniais puoštą prezervatyvą. Tik vargu ar tai Leslie labai guodė – šis romanas jam kainavo karjerą. Pats karalius George‘as V padarė viską, kad gėdos dėmė, artimos karališkosios šeimos giminaitės romanas su juodaodžiu, būtų nuplauta. Edwina išplaukė sausa, Leslie tapo visuomenės atstumtuoju.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Į Indiją!

1947 metais Louisas Mountbattenas buvo paskirtas į vieną garbingiausių Didžiosios Britanijos imperijos postų – jam buvo pavesta eiti Didžiosios Britanijos vicekaraliaus Indijoje pareigas. Tiksliau, jam teko misija pamažu perleisti valdžią indams ir pasistengti išlaikyti Indiją Britanijos sandraugoje, kol yra bent kiek šansų tai padaryti.

Lordas Mountbattenas į Delį atvyko su savo gražuole žmona. Skirtingai nei gebėjimus lovoje, ji vertino savo vyro profesinę patirtį, todėl šis jo karjeros šuolis jai buvo malonus, juolab kad garantavo jai Indijos vicekaralienės titulą. Dėmesio išlepinta dama, garsėjanti aukštuomenės plaštakės įvaizdžiu, nė nenujautė, kokių staigmenų jai parengė likimas!

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Pasimatymas su lemtimi

Rytuose mėgstama sakyti: negalima paslėpti gaisro dūmų, kupranugario dykumoje ir meilės mylinčių žmonių akyse. Palaidojęs jauną žmoną Kamalą, būsimasis pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas Jawaharlalas Nehru buvo užmezgęs ne vieną romaną, bet antrą kartą vesti neketino. Ir nieko nemylėjo. Tik savo tėvynę ir Angliją. Mat anglų kalba jam buvo kaip gimtoji, jis užaugo skaitydamas anglų literatūrą, su Anglija buvo susiję jo gražiausi mokykliniai ir studijų metai.

Jawaharlalas išmanė anglų papročius ir nesijautė balta varna anglų aukštuomenės susibūrimuose. Jis visą gyvenimą kovojo ne su anglais, o dėl savo šalies nepriklausomybės. „Aš – ne Rytai ir ne Vakarai. Aš – ir Rytai, ir Vakarai“, - yra sakęs jis.

Naujoji vicekaralienė Edwina Mountbatten įkūnijo visa, kas Nehru buvo taip brangu Anglijoje. Maža to, ji buvo dieviškai graži. Ir susižavėjo Jawaharlalu kaip jis – ja. Abu buvo toli gražu ne paaugliai, tačiau meilė įsiliepsnojo kone iš pirmo žvilgsnio.

Anglijoje lengvai kaip drugelis nuo vieno meilužio prie kito skraidžiusios Edwinos meilės fonu staiga tapo kruvinos Indijos dalybos, Pakistano sukūrimas, taikių žmonių žudynės. Ir tai neatpažįstamai ją pakeitė. Prisiminusi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Japonijos ir Filipinų karo pabėgėlių stovyklose įgytą patirtį, ji važinėjo po pabėgėlių stovyklas ir stengėsi jiems kiek galėdama padėti – siuvo žaizdas, tvarstė sužeistuosius, slaugė sergančiuosius cholera.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Dievų dovana

Tokiu elgesiu Edwina dar labiau kurstė Jawaharlalo meilę. Per Mountbattenų garbei surengtą atsisveikinimo vakarienę jis kreipėsi į Edwiną žodžiais: „Dievai ar geroji fėja apdovanojo jus grožiu, protu, elegancija, žavesiu ir gyvenimo jėga. Brangios tai dovanos. Ta, kuriai jos atiteko, visada bus didi moteris. Bet tiems, kurie turi, duodama dar daugiau. Ir jūs turite kai ką daugiau nei išvardytos dorybės. Tai žmoniškumas, meilė žmonėms, noras padėti kenčiantiesiems. Kad ir kur pasirodytumėte, jūs teikiate ramybę, viltį ir pasitikėjimą. Ar verta stebėtis, kad Indija jus pamilo kaip savą ir gedi, kad iškeliaujate?“

Edwina išvyko, tačiau jos ryšiai su Jawaharlalu nenutrūko. Jis lankėsi Londone, ji – Delyje, jiedu nuolas rašė vienas kitam laiškus.

Edwina Mountbatten
Edwina Mountbatten
© Vida Press

Platoniška meilė?

Jawaharlalo Nehru dukra, būsimoji Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandhi, atvirai demonstravo priešiškumą tėvo mylimajai. Tuo tarpu Edwinos dukra Pamela pasistengė, kad jų ryšys būtų vertinamas kitaip, gal net kiek idealizuotai. Kad ir kaip ten būtų, šie žmonės tikrai vienas kitą mylėjo.

„Mano mama turėjo ne vieną meilužį, - rašė Pamela. – Tačiau jos meilė Jawaharlalui buvo kitokia. Nehru buvo pirmasis Indijos ministras pirmininkas, neįtikėtinas žmogus. Mano mama – nuostabi moteris, abu paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Iš tiesų keista, kad žmones domina ne jų darbai, o klausimas, ar jie kartu miegojo. Jų meilė buvo stipri ir tikra. Primenanti riterių ir damų laikus. Tokia, kai nereikia kūniško ryšio – pakanka sielų kalbos. Taip myli žmonės, kurie moka vienas kito klausyti, papildo vienas kitą ir randa paguodą žiūrėdami vienas į kitą.“

Paskutinis meilės prisipažinimas

Edwina su Jawaharlalu palaikė ryšius iki 1960 metų vasario 21-osios. Ir ne žmonės – aukštesnės jėgos juos nutraukė. Edwinos mirtis derėjo su jos gyvenimu: jokios agonijos ir puoselėjant ateities planus. Prie jos lovos gulėjo lagaminėlis, pilnas Nehru laiškų.

Vykdant paskutinę Edwinos valią, jos kūnas buvo nuleistas į jūrą. Ant bangų liko sūpuotis Indijos karinio jūrų laivyno fregata atplukdytas gėlių vainikas – paskutinis Jawaharlalo Nehru meilės prisipažinimas savo gyvenimo moteriai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją